Klausyti gyvai

24:00 - 06:30

Nakties garso takelis

Lietuvos savivaldybių indeksas: Alytaus miestas – šeštas tarp didžiųjų

Alytaus miesto savivaldybė šiemet viena pozicija žemiau nei pernai – 6-a didžiųjų pagal tankį miestų reitinge. Penktą vietą Alytus užleido Panevėžiui, tačiau skirtumas – minimalus. Alytaus rajonas, priešingai, pakilo į geriausiųjų mažųjų savivaldybių dvidešimtuką. Surinko tiek pat balų kaip Utenos ir Prienų raj., ir dalijasi 18-20 vietas.

Savivaldybių indeksą Lietuvos laisvosios rinkos institutas šiemet sudarė jau septintą kartą. Sudaromi du indeksai – 6 didžiųjų pagal gyventojų tankį savivaldybių ir 54 mažųjų savivaldybių. Vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės, taip pat savivaldybės valdymas.

Alytaus miestas

Kaip ir ankstesniame indekse, geriausiai įvertintomis Alytaus miesto sritimi tapo „Transportas“. „Komunalinės paslaugos“ ir „Administracija“ taip pat gavo palyginus daug balų. Mažiausiai taškų surinko „Investicijos ir plėtra“, „Švietimas“ bei „Turto valdymas“.

„Transporto“ sritis, kaip ir 2016 m. indekse, puikiai įvertinta dėl sukurtų konkurencinių sąlygų – čia visiems maršrutams buvo skelbti viešieji konkursai, visus juos aptarnavo privatus sektorius. Be to, visi viešieji pirkimai kelių priežiūros funkcijai vykdyti buvo atlikti skaidriai, t.y. skelbiami. „Komunalinių paslaugų” sritis vėl gerai įvertinta dėl tos pačios priežasties. Beje, Alytuje vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo kaina sumažėjo labiausiai iš visų savivaldybių, lyginant su 2015 m. (11 proc.).

Alytaus m. savivaldybė turi palyginus daug nuosavų pastatų ir patalpų, o į parduodamų objektų sąrašą įtraukiama nedaug. (AMS nuotr.)

„Pakilti aukščiau Alytui trukdo investicijų trūkumas. Palyginus su kitais didžiaisiais miestais čia gerokai mažiau pritraukiama tiek vietos, tiek užsienio investicijų. Tiesa, galima pasidžiaugti, kad investicijų iš užsienio šiek tiek daugėjo. Vis dėlto, Alytuje iš šešių didžiųjų miestų veikė mažiausiai ūkio subjektų (1000-iui gyventojų), nors verslo liudijimus įsigijusių ar prasitęsusių gyventojų teko šiek tiek daugiau nei vidutiniškai. Alytaus miestas gana sparčiai tuštėja, pernai iš jo išvyko net 2,7 proc. gyventojų, kai didieji miestai vidutiniškai neteko 1,6 proc. žmonių”, – teigia Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.

Ne itin geram „Švietimo“ srities vertinimui įtaką turėjo tai, kad pernai moksleiviai palyginus prastai išlaikė valstybinius brandos egzaminus (vidutiniškai surinko 48,9 balo, lyginant su 52,2 didžiųjų savivaldybių vidurkiu). Be to, vienam moksleiviui teko didžiausias mokyklų plotas, tai reiškia didesnes mokyklų išlaikymo sąnaudas.

Na, o „Turto valdymo“ vertinimas pagerėtų, jei būtų atsisakyta savivaldybei priklausančio viešbučio. Alytaus m. savivaldybė turi palyginus daug nuosavų pastatų ir patalpų (5200 kv. m 1000 gyventojų 2016 m., didžiųjų savivaldybių vidurkis 3060 kv. m/1000 gyv.), o į parduodamų objektų sąrašą įtraukiama nedaug (mažiau kaip 2 proc. viso turto).

Alytaus rajonas

Geriausiai įvertintos Alytaus rajono savivaldybės sritys: „Transporto”, „Biudžeto”, „Turto valdymo”. Prastesni – „Švietimo”, „Komunalinių paslaugų” bei „Mokesčių” sričių rezultatai.

Pernai lyginant su 2015 m. Alytaus rajono savivaldybės biudžeto skola sumažėjo daugiau kaip 10 proc. p. ir pasiekė mažųjų savivaldybių vidurkį, apie 36 proc. nuo pajamų. Visi viešieji pirkimai buvo skelbiami, o tai rodo skaidrumą naudojant mokesčių mokėtojų pinigus. Be to, 2016 m. savivaldybė nevykdė nei vieno vidaus sandorio.

Pernai lyginant su 2015 m. Alytaus rajono savivaldybės biudžeto skola sumažėjo daugiau kaip 10 proc. p. ir pasiekė mažųjų savivaldybių vidurkį (ARSA nuotr.)

Savivaldybė gerai tvarkosi ir su turtu. Palyginti su kitomis, Alytaus rajono savivaldybei priklausė mažiau nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse nuosavų pastatų ir patalpų: 3130 kv. m 1000-iui gyventojų (vidurkis 4980 kv. m 1000 gyv.). Remiantis savivaldybės teiktais duomenimis, nenaudojamas turtas sudarė vos 64 kv. m. 1000 gyv., tai – 4 kartais mažiau nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse, didelė dalis turto įtraukta į parduodamų objektų sąrašą. Kai savivaldybė turi mažiau nereikalingų pastatų ir patalpų, mažiau mokesčių mokėtojų pinigų išleidžiama jų išlaikymui, o pardavus gautus pinigus galima panaudoti gyventojų reikmėms.

Ne tokie geri „Švietimo” srities rezultatai. Pernai Alytaus rajono moksleiviai prasčiau nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse išlaikė valstybinius brandos egzaminus. „Mokesčių” sritis kaip ir 2016 m. indekse vertinama prasčiau dėl vieno aukščiausių nekilnojamojo turto mokesčio tarifo bei palyginus aukšto vidutinio žemės mokesčio.

„Palankūs mokesčiai svarbūs siekiant pritraukti investicijų. Tiesa, jų Alytaus rajone daugėja. Tačiau vis dar mažiau nei vidutiniškai veikia ūkio subjektų, taip pat mažiau nei vidutiniškai gyventojų išsiėmė ar prasitęsė verslo liudijimus. Pagerėjus verslo aktyvumo rodikliams, gerėtų ir socialiniai – pašalpas Alytaus rajone pernai gavo šiek tiek daugiau gyventojų nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse (4,6 proc. lyginant su 4,3 proc.), daugiau buvo ir bedarbių (13,1 proc. palyginti su 9,7 proc. mažųjų savivaldybių vidurkiu.)”, –  teigia Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.

Bendras reitingas: didėja ekonominis atotrūkis

Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulas trečius metus iš eilės atitenka sostinei, toliau šešių didžiųjų savivaldybių reitinge rikiuojasi Klaipėda, trečioje vietoje – Kaunas. Mažųjų savivaldybių lyderė  – Klaipėdos rajono savivaldybė, nuo jos nedaug atsilieka Kauno rajonas, Palanga. Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet skelbiamas savivaldybių indeksas rodo, kad ekonominė atskirtis tarp regionų gilėja.

Geriausios indekso savivaldybės išsiskiria tuo, kad čia verslas yra aktyvus, sukuriama daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, mažiau žmonių gyvena iš pašalpų, mažesnė emigracija.

Vertinant bendrai – svarbiausi žmonių gerbūviui rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse. 9 proc. didėjo vidutinis atlyginimas, 8 proc. sumažėjo bedarbių, 20 proc. mažiau žmonių reikėjo socialinių pašalpų. Augo ekonominis aktyvumas. Veikiančių ūkio subjektų padaugėjo 7 proc., išduotų verslo liudijimų – 8 proc.

Svarbiausi žmonių gerbūviui rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse

Savivaldybėse mažėjo įsiskolinimai, tačiau dalyje savivaldybių tai išlieka aktuali problema. Biudžeto skolos svyravo nuo 5 proc. (Radviliškio raj. sav.) iki 101 proc. (Vilniaus m. sav.) pajamų. Gyventojų mažėjo daugumoje – 54 iš 60 – savivaldybių. Iš trečdalio savivaldybių per metus išvyko daugiau kaip 2 procentai žmonių, daugiausiai – iš Pagėgių, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Pakruojo, Mažeikių, Vilkaviškio rajonų savivaldybių.

„Deja, pastebime nerimą keliančią tendenciją. Pagal tai, kiek pritraukia investicijų, pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių, verslo aktyvumą, sunkiausiai besiverčiančios savivaldybės nuo pirmaujančiųjų atsilieka vis labiau. Kitaip sakant, skirtumas tarp vietovių, kur ekonominis gyvenimas verda, ir tarp vietovių, kur ekonomika merdėja, darosi vis didesnis. Tai yra viena pajamų nelygybės priežasčių. Turime rajonų, kur sukauptos užsienio investicijos yra 1 euras žmogui. Apie kokius aukštos pridėtinės vertės produktus ar brangiai apmokamas darbo vietas tuomet galima kalbėti?”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Septintą kartą sudaromas indeksas rodo, kad didėjantis atotrūkis yra ilgalaikio neveikimo pasekmė. „Daug kalbama apie dvi Lietuvas, tačiau rodikliai rodo, kad skirtumai yra ne tik tarp didžiųjų ir mažųjų, bet ir tarp kaimyninių, panašaus dydžio savivaldybių. Didmiesčio statusas negarantuoja sėkmės, ir atvirkščiai – mažas gyventojų skaičius nereiškia pasmerkimo stagnacijai. Todėl savivaldybių politikai ir administracijų vadovai turi imtis iniciatyvos, nekasdienių ir drąsių sprendimų siekiant pritraukti ir išlaikyti privačias investicijas, kuriančius ir dirbančius gyventojus”, – sako Ž. Šilėnas.

Trumpai:

6 didžiųjų pagal tankį savivaldybių indeksas: 1. Vilniaus m., 2. Klaipėdos m., 3. Kauno m., 4. Šiaulių m., 5. Panevėžio m.

54 mažųjų pagal tankį savivaldybių geriausiųjų penketukas: 1. Klaipėdos r., 2. Kauno r., 3. Palanga, 4. Druskininkai, 5. Mažeikių r.

 Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:

  •         taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;
  •         savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;
  •         mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;
  •         efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;
  •         atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;
  •         savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;
  •         mažina administracinę ir biurokratinę naštą.

2014 m. Lietuvos laisvosios rinkos instituto rengiamas savivaldybių indeksas laimėjo prestižinį „Templeton Freedom Award“ (JAV) apdovanojimą ir 100 tūkst. JAV dolerių premijaą. Tarptautinis apdovanojimas kasmet teikiamas organizacijoms už jų indėlį skatinant konkurenciją ir žmogaus veiklumą.

Kitos naujienos

Alytaus apskrities policijos pareigūnai sulaikė iš užsienio į Lietuvą atgabentus 11 kilogramų kanapių.

Po žiemos atėjus pavasariui yra išbandymas tvarkant bei prižiūrint kaimų kelius. Alytaus rajone š...

Jaunosios kartos dainininkas ir muzikos kūrėjas Dovi Mi pristato naujausią savo darbą – kūrinį „C...

Per šventes ženkliai pasunkėja pirkinių krepšiai ir atliekų konteineriai. „Dar nebuvo tokių švenč...