Litgrid/L.Varanavičius: Ateityje gali būti taip, kad elektromobiliai taps pinigine, o elektra taps valiuta.

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Publikacija parengta bendradarbiaujant su Litgrid

Kiekvienos valstybės vienas iš svarbiausių nepriklausomumo stulpų – energetinė nepriklausomybė. Lietuvai, atsižvelgiant į mūsų šalies istoriją, tai ypatingai svarbu. Tam sinchronizuojami tinklai su Europos elektros energijos žiedu, o labai svarbi jungtis su Lenkija eina pro Alytų, visai šalia miesto.

Kas yra sinchronizacija, kodėl ji reikalinga ir svarbi, ir kokia bus ateities energetika? Kaip gyvensime 2030 ir vėliau? Apie tai šiandien FM99 pokalbis su Liutauru Varanavičiumi, „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriumi, jį kalbina Liudas Ramanauskas.

L. Kas yra sinchronizacija, kodėl jos reikia ir ką ji duoda Lietuvos gyventojams?

– L.V. Sinchronizacija, paprastai tariant, tai galimybė pasidalinti naudomis ir problemomis su kitomis sinchroniškai dirbančiomis elektros sistemomis. Nuo sovietinių laikų, 1950-ųjų metų Lietuva, kartu su latviais ir estais, priklausė tai vadinamai sovietinei sinchroninei zonai, ir manome, kad po 70 metų bendro darbo, laikas pakeisti tą sinchroninę zoną ir pradėti dirbti kartu su Vakarų valstybėmis vienoje, bendroje sinchroninėje zonoje.

Pagrindinis aspektas toks – tu visada gali dirbti pats sau vienas, savarankiškai, mes vadinam izoliuotai, bet tai pats brangiausias būdas, nes tu turi pats pasirūpinti, bet kokiam blogiausiam scenarijui įvykus. Tai yra normalu, bet tai sukelia stresą ir kainuoja daug brangiau, negu dirbant sinchroniškai, dalintis atsakomybe, pagalba vienas kitam kartu su kaimynais, šiuo atveju – lenkais.

L. Jau turime jungtį su Švedija, po Baltijos jūra, turime jungtį su Lenkija  bet vistiek dar priklausome rytų energetiniam žiedui?

-L.V. Taip, mes turime jungtis su Lenkija ir su Švedija, kurios šiuo metu naudojamos išskirtinai prekybai. Tai fantastiškai padeda mūsų ekonomikai, nes nuo 2015 metų, kai mes pastatėme ir pradėjome eksploatuoti Norbalt ir Litpollink, didmeninė energetikos kaina biržoje nukrito apie 30 procentų – nuo 50 eurų iki 35, kitaip tariant, mes turime nuo pirmos dienos galimybę pasinaudoti pigia skandinaviška elektros energija. Tačiau nei viena nei kita jungtis šiuo metu nėra naudojamos darbui sinchroniniu režimu, jos dirba asinchroniškai. Tačiau LitPolLink jungtis bus panaudojama sinchroniniam darbui.

Ateityje – pokyčiai įspūdingi

L. Energetiniai dalykai reikalauja nemažų išteklių. Tačiau kalbant apie ateitį – tai žalioji energetika, atsinaujinantys šaltiniai, išmanios technologijos, ta ateitis, kuri jau yra ir dabar. Tad kas dabar įgyvendinama, kokios prognozės ir kokios Litgrid galimybės?

-L.V. Išties, virsmas energetikos sektoriuje jau prasidėjo, mes, vykdami po mūsų nuostabią šalį automobiliu, matome padidėjusį kiekį vėjo malūnų sausumoje, ypač vakarų Lietuvoje. Matome pakelėse pradėtas naudoti saulės baterijas. Tai energetikos sektorius jau virsta į švarią elektros energiją naudojančią rūšį ir tai atitinkamai tęsis. Daugumos Europos valstybių tikslai panašūs, turime bendrą europinę strategiją –  pereiti prie atsinaujinančios energetikos ateityje – švarios.

Kaip tai palies kiekvieną iš mūsų? Pokyčiai bus įspūdingi, jie vyksta jau dabar, bet Lietuva ir visa Baltijos jūros bendruomenė pradėjo kalbėti apie jūrinių vėjo parkų statybą. Vakarų Europoje tai įvyko jau prieš du dešimtmečius. Tokios šalys kaip Vokietija, Danija, ar Olandija tai daro jau keletą dešimtmečių, bet ir mes Baltijos šalyse jau pradedame rimtai svarstyti apie jūrinio vėjo plėtrą.

Kaip pavyzdys, Lietuva sugalvojo pastatyti didžiulį vėjo parką iki 2030 jūroje, netoli Šventosios, 30 km į jūrą. Ką tai reiškia? Kad ateityje turėsime daug švaresnę pramonę, nes elektra nebus gaminama naudojant iškastinį kurą, ji bus gaminama pučiant vėjui, šviečiant saulei, bet tuo pačiu susidursime su iššūkiais, nematytais mums visiems. Gerai tol, kol tas potencialas, kuris gali pučiant vėjui gaminti elektrą, ją ir gamins, tačiau kas bus, kai mes tikėsimės didelio vėjo gamybos, o jos nebus, arba saulė savaitę nešvies.

Mes neseniai parengėme studiją – energetikos sektoriumi besidomintiems skaitytojams rekomenduoju ją susirasti ir paskaityti Litgrid puslapyje, ji kaip tik ir atveria ateities alternatyvas iki 2050 metų. Pagrindinės įžvalgos studijoje – kad energetikos sektorius, ne tik Litgrid, turės prisitaikyti prie didėjančio atsinaujinančių šaltinių kiekio. Kaip pavyzdys – daugės elektromobilių sistemoje.

Tai jeigu šiuo metu elektromobiliai tik nusiurbia elektrą iš tinklo, pasikrauna, tai ateityje gali būti taip, kad elektromobiliai taps kaip pinigine, o elektra taps valiuta. Įsivaizduokit, jūs galėsit įsidėti į piniginę ir išsitraukti tuos pačius pinigus. Gal net ir daugiau, nes elektromobilis taps vieta, kur tu gali naktį prisisiurbt energijos, o po to, jeigu nusprendi, niekur nevažiuoti kitą dieną, tą elektrą už brangiau atiduot atgalinį tinklą.

Tad ESO, kartu su automobilių savininkais, ateityje turės didžiulę rolę, padedant subalansuoti atsinaujinančių šaltinių plėtrą.

Kitas pavyzdys susijęs su pertekliniu švarios energijos kiekiu. Kai pūs tiek vėjo, kad elektros nebeturėsime kur dėti, tada turėsim kelias opcijas – turėt didžiulį baterijų parką, kuriame laikinai galėsim ją pasaugoti ir po to grąžinti į tinką. Beje, Lietuva jau planuoja statyti vieną didžiausių Europoje baterijų parką. O kitas būdas – paversti kita energijos rūšimi – elektrolizės būdu pamėginti iš perteklinės elektros energijos pagaminti vandenilį ir tada vandenilį galima būtų maišyti su paprastomis gamtinėmis dujomis ir perduoti į vamzdynus, arba parduoti kaip atskirą produktą, jeigu ateityje atsirastų vandenilio automobiliai.

L. Ar Jūs pats tikite, kad visą energiją galima gaminti žaliai, švariai?

-L.V. Tikrai taip! Kokiais 2050-ais, tai jau ne tiek daug, dar 30 metų ir Lietuvoje gaminsime visą energiją visiškai švariai, ypač tada, kai vėjas pūs ir saulė švies. Bus tokių dienų kaip šiandien, nematau, kad būtų saulė, kaip ir medžių viršūnės nesiūbuoja, tad ir vėjo ne per daugiausiai. Tai tokiais atvejais Lietuvai reiks rasti kaip arba tą pasaugotą energiją sugrąžinti į tinklą, jeigu baterijos bus tokios talpios ir plačiai naudojamos, arba naudoti tipines energijos rūšis, kokias naudojame dabar. Bet tikrai daugumoje atvejų naudosime išskirtinai švarią elektros energiją. Bet tam turėsime prisitaikyti kaip valstybė ir kaip energetikos sektorius, transformacija bus būtina.

Elektra tampa ateities valiuta

L. Vartotojai jau dabar dalyvauja kuriant energetinį tinklą. Ne vienas turintis vėjo jėgaines ar saulės baterijas, parduoda elektrą į bendrą tinklą. Kiek ateityje tas principas ateityje atneš naudos tiek gamintojams, tiek vartotojams?

-L.V. Mano galva, kuo toliau, tuo labiau elektra tampa ateities valiuta. Mes galime elektrą ne tik vartoti, bet ir grąžinti į bendrą tinklą ir gauti pinigus. Tai, atrodo, kelia nuostabą, bet taps visiškai įprastu dalyku. Duosiu kitą pavyzdį – apie tuos žmones, kurie pasigamina elektrą savo namų reikmėms saulės baterijomis ant stogo. Tai fantastinis dalykas, kuris mažina to žmogaus poreikį naudotis tinklu, nes jis pasigamina pats.

Kitas virsmas, susijęs su tais pačiais vartotojais, jau dabar ateina, 2021 metais Lietuvoje bus taikomas, tik kol kas didmenoje, ne mažmenoje. Reikia suprasti, kad vartotojas turi pasirinkimą nevartot. Tai jeigu mums, elektros tinklų operatoriams tiek Litgrid, tiek ESO, tai duotų naudą, tai mes ateityje planuojame sumokėti vartotojui už tai, kad  tam tikrais momentais jis nevartotų. Kol kas mes šnekame apie didesnius pramonės subjektus, bet galbūt ateityje visas energetikos sektorius nueis link to, kad vartotojas už nevartojimą galės gauti pinigų. Tai būtų svarbus virsmas, nes šiuo metu vartotojai gauna tik sąskaitas už vartojimą, o ateityje – ir pajamas už nevartojimą.

L. Miestuose, ir Alytuje, Pietų Lietuvoje, matome automobilių įkrovimo stoteles. Ar čia esate optimistas, kiek dar prireiks laiko, kol elekriniai automobiliai gatvėse bus įprastas reiškinys ir daugeliui mūsų įkandamas pirkinys?

-L.V. Geras klausimas, atsakymas gal daugiau mano asmeninis, bet pagal tas studijas kur minėjau, 2050-ais metais prognozuojama, jog Lietuvoje važinės 230 tūkstančių elektromobilių. Tad pagrindo manyti, kad tų automobilių kiekis didės, mano galva, tikrai yra.

Valstybė kuo toliau, tuo labiau remia elektromobilių plėtrą, ir, manau, valstybės rolė, prisidedant prie šios technologijos populiarinimo yra labai svarbi. Girdėjau visai neseniai, jog valstybė suteikia subsidijas ir pramoninio, pervežimo transporto įsigijimui. Reikia suprasti, kad žmonėms automobilis labai svarbu, bet didžiąją dalį taršos sudaro ne žmonių automobilių parkas, bet būtent didysis pramonės parkas. Tad manau, kad mes kaip valstybė darome teisingus žingsnius ir tikrai drauge pasieksime to, jog kokiais penkiasdešimtais metais dauguma važinėsime elektromobiliais Lietuvoje.

Alytaus rolė sinchronizacijos projekte labai svarbi

L. Grįžtant prie to, nuo ko pradėjome. Ar pavyks Lietuvai sinchronizuoti savo elektros tinklą su Vakarų Europos tinklu iki 2025 metų ir tokiu būdu padėti tašką ne tik energetinėje nepriklausomybėje, bet ir įsitvirtinti kaip valstybei, kuri jaučiasi saugi energetiškai?

-L.V. Tikrai! Visa valstybė daro viską, kad pavyktų ir, iš tiesų, tęstinumas yra užtikrinamas nepriklausomai nuo politinių, ar technologinių, ar įmonių vadovų, ar vyriausybių pokyčių. Manau, mes esame maksimaliai mobilizavęsi drauge su partneriais Latvijoje, Estijoje, ir Lenkijoje, kad pasiekti šito tikslo 2025 metais.

Aš abejonių neturiu, mes turime be galo daug iššūkių, be galo daug įvairių rūšių rizikų, su kuriomis turime susidoroti kasdieną, bet drauge mes tikrai pasieksime šio tikslo.

Alytaus rolė šiame projekte yra be galo svarbi, nes vienas esminių mazgų esantis sinchronizacijai būtinas yra būtent jūsų mieste. Tai ir garbė ir savotiška atsakomybė. Garbė dėl to, kad visgi suprantame, kad ateities sinchronizacija per LitPolLink jungtį į Lenkija vyks būtent iš Alytaus. O atsakomybė – jeigu šiai dienai trikdžiai susiję su šios jungties veikimu sukelia mums, kaip Lietuvai, tik prekybos, komercines pasekmes, tai ateityje šis mazgas taps visos Lietuvos patikimumo elementu. Ir jau 2021 metų viduryje planuojame atvežti, ir pradės veikti du transformatoriai, kurie užtikrins svarbų tarpinį etapą. Iki vidurio 2021 metų mes būsime pasiruošę  taip vadinamai avarinei sinchronizacijai, dėl įvairių priežasčių jeigu jos prireiktų.

L. Ir pabaigai – ko palinkėtumėt ateinančioms šventėms, kokios jos bus Jums?

– L.V. Šventės bus jaukios, su šeima, linkinčios visiems ramybės, susitelkimo ir sveikatos. Paremkime, palaikykime vienas kitas ir pasirūpinkime tuo, kad drauge nugalėtumėm šį virusą, su kuriuo susidūrėme.