Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Šiandien prie žymaus tarpukario Alytaus visuomenės veikėjo, advokato Mendelio Bokšickio namo padėti trys jo šeimos narių atminimui skirti akmenys. Šioje akmenų dėjimo ceremonijoje dalyvavo J. E. Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas ir M. Bokšickio artimieji. M. Bokšickio artimieji pasidalijo prisiminimais apie žymų tarpukario visuomenės veikėją, advokatą M. Bokšickį.
Akmenų atidengimo ceremonija vyko prie Bokšickų namo (Vilniaus g. 27, namas su liūtukais, parduotuvė „Bliss“). Grindinyje įmūryti akmenys skirti trims žmonėms – Saadia Bahat, Lilijai Winterfeld ir Šeinei Bokšickienei.
Atminimo akmenys tai šaligatviuose ar gatvių grindiniuose montuojamos atminimo lentelės, skirtos įamžinti nacionalsocializmo aukas. Atminimo akmenys primena išvežtuosius į koncentracijos stovyklas, sušaudytus masinių žudynių vietose, nukankintus kalėjimuose ar kitaip nukentėjusius per Holokaustą simboliškai grąžina į miestų ir miestelių erdves, kuriuose jie gyveno, mokėsi ar dirbo, taip primindami, kad per masines žudynes nukentėjo ne abstraktūs skaičiai, bet konkretūs žmonės.
Radijo stoties FM99 studijoje viešėjo Saadia Bahat (Bokšickis), kuris pasidalijo savo gyvenimo istorija bei šių atminimo akmenų svarba jo tautai. Kaip sakė Saadia Bahat tai nėra paprasti akmenėliai – tai milžiniškas simbolis.Kalbino Liudas Ramanauskas.
Saadia Bahat gimė 1928 liepos 27 d., Alytuje. Įkalintas Vilniaus gete 1941 m., ištremtas į Estiją 1943 m., į Vokietiją 1944 m. Išlaisvintas 1945 kovo 10 d. Izraelis (Palestina) 1946 m. Saadia Bahat (Bokšickis) gimė Alytuje, kur praleido pirmuosius 11 savo gyvenimo metų. 1939m. visa šeima persikraustė į Vilnių. Ten jis mokėsi Petro Vileišio mokykloje ir 1 metus Vytauto Didžiojo gimnazijoje. 1941m. visa šeima buvo įkalinta Vilniaus gete. Prieš geto likvidavimą 1943m. Saadia Bahat buvo ištremtas vergauti darbo/mirties stovyklose Estijoje kur jis sunkiai išgyveno badą, darbą ir mirties atrankas. 1944m. buvo išsiųstas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Iš ten vaikų transporto pagalba jam pavyko pabėgti į Aušvicą (Išgyveno tik 7 žmonės iš 514). Tuomet Saadia Bahat buvo nugabentas į Burgrabeno koncentracijos stovyklą dirbti povandeninių laivų statykloje. Rusijos armijai artėjant jis buvo priverstas žygiuoti į vakarus (Mirties žygis). Išlaisvintas buvo 1945m. Godunove netoli Lauenburgo (Pommerne)
Pasveikęs ir atsigavęs Saadia Bahat bandė sugrįžti į Lietuvą. Jo dėdė, su kuriuo jis buvo iki išlaisvinimo, po susitikimo su juo Stutthofe, sugebėjo išsiųsti laišką į Kauną. Gavęs atsakymą, jog jo žmona ir 3 vaikai buvo sudeginti ir daugelis giminių buvo nužudyti ir išliko tik Saadios sesuo Lilia, Saadia nusprendė vykti į Palestiną, kurioje Bahat dėdė ir teta gyveno. Ten atvyko 1946 m.
Po mažiau nei dvejų metų žemės ūkio mokykloje jis savo noru kovojo Izraelio nepriklausomybės kare (jo karinis vienetas prarado 23% savo vyrų). Po karo jis buvo vienas iš naujojo Kibutzo įkūrėjų. Nuo 1952 iki 1956m. Studijavo mechanikos inžineriją ir 37 metus dirbo Izraelio ginkluotės plėtros institucijoje (gavo 3 apdovanojimus).
Išėjęs į pensiją Saadia pradėjo naują skulptoriaus karjerą. Jo nacionalinės ir tarptautinės veiklos dėka yra 20 monumentinių skulptūrų, 27 individualios parodos (2012 m., Individualios parodos Vilniuje, Alytuje, Ukmergėje ir Čiurlionio Muziejus Kaune), taip pat ir daugelis grupių parodų. Jis pelnė 2 apdovanojimus Izraelyje ir vieną Italijoje. 1955 m. Saadia vedė Džiudę ir šiuo metu turi 3 vaikus, 8 anūkus ir 2 proanūkius (kol kas!).
