Klausyti gyvai

14:30 - 15:00

Apie sveikatą ir gyvenimą

Naujasis anglies dioksido nutekėjimo mokestis – protekcionizmas ar apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos?

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic Breaker| Anchor|Pocket Casts

“Europos klube” klausykite europarlamentarų bei Lietuvos pramonininkų nuomones bei vertinimus apie naują kelią besiskinantį mokestį – anglies dioksido pasienio koregavimo mechanizmą (CBAM). Teigiama, jog jis stiprins kovą su klimato kaita, apsaugos ES gamintojus nuo nesąžiningos konkurencijos ir skatins sugrąžinti gamybą į Europą. 

Šiandien išsamiau apie “anglies dioksido nutekėjimo” mokestį ir ką tai reiškia Lietuvos pramonei – pokalbis su europarlamentarais Liudu Mažyliu ir Petru Auštrevičiumi bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi.

Klausykite „Europos klubą”

Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria siūlo apmokestinti iš tam tikrų trečiųjų šalių importuojamas prekes anglies dioksido mokesčiu. Naujasis mokestis sulaukė daug reakcijų iš Europos gamintojų, skaidė Europos Parlamento frakcijas, tačiau rezoliucijai pritarė 444 EP nariai, nepritarė 70, o susilaikė 181. 

Protestų sulaukia siekis naikinti ATL

Naujojo mokesčio esmė – sulyginti konkurencines sąlygas, kai į Europos Sąjungą importuojami gaminiai iš valstybių, kuriose gamtosaugos reikalavimai gerokai mažesni nei Europoje ir kartu panaikinti pagundą iškelti gamybą į tokias “pigesnes” šalis, kur galima būtų teršti “už tvoros” – tai vadinama “anglies dioksido nutekėjimu”. 

Daugiausiai protestų sulaukia ketinimai naikinti dabar egzistuojančią ES apyvartinių taršos leidimų (ATL) sistemą, kurią pakeistų anglies dioksido pasienio koregavimo mechanizmas (EU Carbon Border Adjustment Mechanism – CBAM)). O dar tiksliau – ketinimai naikinti pagal šią sistemą egzistuojančius nemokamus apyvartinius taršos leidimus, kurie suteikia galimybę teršti nemokamai atitinkamą kiekį. Viršiję leidžiamą taršos kiekį teršėjai leidimų perka papildomai, neišnaudoję savo nemokamų ATL gali juos parduoti. 

Į sprendimų priėmėjus besikreipiantys pramonininkai siekia, kad lygiagrečiai egzistuotų abi galimybės – tiek anglies dioksido mokestis, tiek ir nemokami taršos leidimai.

Praėjusių metų pabaigoje Europos Audito Rūmų pristatyta ataskaita teigia, kad nemokami leidimai vis dar sudaro daugiau kaip 40 % visų pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS) turimų leidimų ir jie nebuvo pakankamai tikslingai paskirstyti, dėl jų gerokai ir mažesnis noras atsisakyti iškastinio kuro energetikos sektoriuje.

Siekiama sustabdyti „anglies dioksido nutekėjimo”

Kaip „Europos klubui” pasakojo Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narys Liudas Mažylis (ELP), ES didinant kovą su klimato kaita gali nutikti, kad dėl aplinkosauginių reikalavimų europietiškos prekės taps brangesnės, o gamintojai ne ES, kur nuolaidžiau žiūrimą į anglies dioksido išlakas, produkciją grąžins atgal į Europą. Tuomet ji ir bus apmokestinama anglies dioksido mokesčiu.

“Tą mokestį turėtų mokėti tie, kurie sugalvos iškelti gamybą į trečiasias šalis arba ir tų trečiųjų šalių kokie nors gamintojai.” – aiškina Liudas Mažylis. 

“Taip,  Europa įvesdama tokį mokestį tikisi savotiškai paspausti trečiąsias valstybes, kad ir jos rūpintųsi klimato kaitos suvaldymu”, – sako L.Mažylis. “Mechanizmą reikia suderinti su Pasaulio prekybos organizacija, kad nebūtų diskriminuojantis kitų valstybių atžvilgiu ir kartu užbėgti už akių gamybos iškėlimui už ES ribų.”

Šis planuojamas mokestis pateks į ES biudžetą, ir bus kaip nuosavas ES pajamų šaltinis. 

“Daugelis tų produkcijos rūšių konkuruoja ir su Lietuvoje gaminamais įvairiausiais produktais pradedant nuo energetikos, taip pat cementas, taip pat naftos perdirbimas, taip pat trąšos, tame tarpe ir azotinės trąšos, kurios gaminamos Jonavoje, tai jie pavyzdžiui man yra žinoma, kad palyginti azotinių trąšų kiek kas pagamina kur nors ir bando įvežti į Europą, tai tą galima pakankamai nesunkiai suskaičiuoti ir iš trečiųjų šalių daromas tiesioginis ar netiesioginis spaudimas mūsų gamintojui, šiuo atveju Achemai, yra pakankamai lengvai pamatuojamas,” – sako Liudas Mažylis. 

Kitas Lietuvos atstovas Europos Parlamente Petras Auštrevičius (Renew) aiškina, kad tam tikri pramonės sektoriai susiduria su didelėmis konkurencinėmis problemomis iš išorės gamintojų, pereinant prie “žaliosios ekonomikos”. Šių sektorių CO2 išmetimai brangins jų gamybą, tačiau tai neveiks trečiųjų šalių gamintojų.

“Todėl norima suderinti šių sektorių Europoje perėjimą prie žalinimo arba mažiau išmetimų kartu galimai apsaugant spaudimą iš išorės gamintojų, kad tie išmetimai nenutekėtų į išorę.” – sako Petras Auštrevičius.

“Norima įvesti tam tikrą mokestį, kuris neduotų manipuliuoti nedora konkurencija, kuomet pabrangs gamyba Europos Sąjungoje ir tokiu būdu sulyginti ekonominius kaštus, kad Europos gamintojai nepasijustų blogesnėse konkurencinėse sąlygose.” – aiškina europarlamentaras.

Lietuvos gamintojai kreipiasi į europarlamentarus

Lietuvos gamintojai jau kreipėsi į europarlamentarus ir išreiškė savo nuomonę, sako Petras Auštrevičius:

“Reikia pripažinti, kad visi tie sektoriai paminėti, ar tai būtų plienas ar cementas ką turime Lietuvoj, turime ir chemijos pramonę, pavyzdžiui Achema, jie iš tikrųjų yra susirūpinę, mes gaunam jų ir laiškus, išreikštą nuomonę apie galimus iššūkius ir jie visiškai realistiškai vertina kaip keisis visa šita reguliavimo aplinka. Nes kada bus mažiau nemokamų išmetimų leidimų, jie taps brangesni, o jų kainos augimas dešimteriopas per dešimtmetį numatytas, jie ir prašo, į mus kreipiasi, kad priimami sprendimai būtų kuo labiau suderinti su realybe”.

Jis sako atsižvelgęs į Lietuvos gamintojų nuomonę ir pritaria jų pasiūlymams: “Aš pritarčiau tam, kad dabartinė sistema ir naujoji sistema būtų tam tikrą laiką kartu, jos būtų labiau suderintos, nes jeigu viena bus panaikinta, o kita pavėluota pradėti naudoti, arba jinai bus pradėta naudoti ne taip efektyviai, tai bus didžiulis pasunkinimas tiems pramonės sektoriams, kuriuos minėjau.”

Anot jo, pinigai transformacijai, ekonomikos žalinimui, bus skirti ir dalis paklius ir į tas įmones, kad jų gamyba būtų draugiškesnė aplinkai, tad tai nebus tik prievolė pačiai pramonei gelbėtis, tam bus skirtos ES investicijos.

Prancūzijoje panašus modelis jau išbandytas

Tuo metu Lietuvos pramonininkai palaiko siūlomą anglies dioksido mokestį, teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. “Be tokio mokesčio tai tikrai paskatintų įmones išsikelti,” – sako pramonininkų konfederacijos prezidentas. 

Jis sako, kad su Europos Komisija pramonės atstovai apie tai kalba jau keletą metų, o pats tokio mokesčio principas jau ir išbandytas praktiškai Prancūzijoje. Nors ten nebuvo taikomas visai toks pat anglies dioksido mokestis, tačiau viešųjų pirkimų kainodara būtent tokia – dalį kainos sudaro CO2 išmetimas.

“Norint paskatinti trečiąsias šalis žaliosios krypties link, viešųjų pirkimų atveju, kiekviena prekė turi dvi sudedamąsias dalis, kur 70 proc sudaro kainos dedamoji, o 30 proc CO2 emisija tonai to gaminio. Tokiu būdu per 6 metus suformuota praktika ir dėka jos dabar teikiamas naujas anglies dvideginio mokestis.” – sako V.Janulevičius.

“Paskaičiuojama kokiam santykyje tona stiklinių iš Kinijos, tarkim, ir tona pagamintų Prancūzijoje. Tai skaičiuojama taip – tonai stiklinių pagaminti Kinijoje, kadangi ten atsinaujinančios energetikos kiekis yra beveik 5,7-6 procento, o visa likusi energetika yra ir anglies, tai CIO2 emisija pas juos gaunasi tonai stiklini7 kokie 600 kilogramų CO2 emisija. Prancūzijoj vietiniam gamintojui – pas juo didžioji dalis energetika švarusis atomas, tai pas juos tonai stiklinių gamybos reikėjo išleisti apie 350 kg CO2 emisijos. Tada sumuojama – Prancūzijos stiklinės aišku yra brangesnės, turim suvokti, kad tam tikros šalys naudoja eksposto paskatą arba subsidiją eksportui.

Didžioji dalis – 12 – 15 procentų eksportui, gaunant tvirtą valiutą, o ne jų vietinę, tad sudaromas dempingas. Mūsų gamintojai dalyvauja nelygiom sąlygoms, plius dar tose šalyse nėra jokių ekologinių reikalavimų, nors dabar jau keičiasi ir ten viskas tvarkose, tai jie gauna privalumus ir jų kaina visada pigesnė. Tai sulyginus, europinis gamintojas aišku yra brangesnis, bet dažniausiai tas skirtumas ir susidarydavo 15 procentų, nes dar prisideda transporto kaštai, gabenimas laivais, kurie degina labai daug mazuto ir dyzelio ir tas skaičiavimas susideda nuo gamybos proceso iki galutinio pasiekimo vartotojo. Tokiu būdu suskaičiuojama visa grandinė ir tokiu būdų europinis gamintojas nepaisant to, kad jo prekė 10 – 15 procentų brangesnė, bet gamindamas švariai gauna galimybę laimėti tą patį tenderį.” – pasakoja Vidmantas Janulevčius.

Anot jo, trečioji šalis turėtų įsigyti iš ES taršos leidimų tam skirtumui, kuris yra tarp europinių ir tos šalies, tokiu būdu susimokėtų į ES biudžetą ir gautų tam tikrą kvotą, taip išlyginant skirtumus tarp ES ir trečiųjų šalių ir duodant paskatą žalintis. Kuomet trečiųjų šalių energetikos sektorius pasieks tą patį 20- 30 atsinaujinančios energetikos dalį, jų gamintojai lygiai taip pat galės konkuruoti su Europos gamintojais.

LPK prezidentas tikisi, kad prie tokios sistemos jungisis arba kurs savo panašias ir kitos šalys, pirmiausiai ES prekybos partnerės JAV, Japonija, Kanada. Anot jo, ir Kinija veikiausiai norės sukurti savo sistemą, nes jų noras investuoti į atsinaujinančią energetiką gali būti pagrįstas tuo, kad nereikėtų papildomų išlaidų iškastiniam kurui, kurio jie neturi.

“Jeigu mes neišleidžiam pinigų į išorę, tai jie lieka viduj”

“Jeigu mes neišleidžiam pinigų į išorę, tai jie lieka viduj,” – sako V.Janulevičius. “Paprastas pavyzdys, palyginkim – dabar yra sukaupti 27, 5 milijardo eurų Lietuvoje, iš jų 18 milijardų žmonių asmeninėse sąskaitose, kiti 9 įmonių sąskaitose, nes neturim kur jų išleisti būdami karantine. Kiekvieną darbo dieną Europos Sąjunga išleidžia 1 milijardą eurų iškastiniam kurui įsigyti iš trečiųjų šalių, tai įsivaizduokit, jeigu tie pinigai liktų pas mus, o mes visas tas išlaidas paverstume į elektrą, elektromobilius, šildytis namus paverstume elektros siurbliais, kur būtų tik elektros poreikis, bet švarus, su minimaliu CO2, tai kiekvieną dieną tas milijardas liktų ES viduje”.

Anot jo, Lietuva kasmet išleidžia 400 milijonų eurų elektrai iš trečiųjų šalių, tad jeigu šalis investuotų tuos pačius pinigus į vėjo ir saulės energetiką, per tris metus Lietuva taptų žalią energiją eksportuojančia šalimi.

“Tai yra ir nepriklausomybė energetinė,” – sako Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Neturi būti prekybos apsaugos priemonė

Iš naujojo mokesčio surinktos lėšos turi patekti į ES biudžetą ir būti skirtos Žaliojo kurso įgyvendinimui, bet jis neturi tapti Europos Sąjungos prekybos apsaugos priemone, pažymi europarlamentarai. Tačiau būtent taip jį mato kai kurios šalys.

Remiantis Kinijos, Indijos, Japonijos ir kitų Azijos šalių sprendimų priėmėjų apklausa, Europos Sąjungos anglies dioksido pasienio reguliavimo mechanizmas plačiai suvokiamas kaip protekcionistinis ir vienašalis žingsnis.

Trečiadienį, kuomet EP priėmė rezoliuciją, Konrado Adenauerio fondas paskelbė apklausos apie planuojamą anglies dioksido mokestį rezultatus. Ji buvo atlikta aštuoniose Azijos šalyse: Australijoje, Kinijoje, Indijoje, Indonezijoje, Japonijoje, Singapūre, Pietų Korėjoje ir Tailande apklausiant sprendimų priėmėjus.

Rezultatai ne itin įkvepiantys – Kinija greičiausiai priešinsis ir mechanizmas gali sukelti prekybos konfliktą, Indija mokestį mato kaip protekcionistinį ir diskriminuojantį besivystančias šalis bei  prieštaraujantį tarptautiniams įstatymams ir susitarimams, rašoma apklausos išvadose, kurias skelbia euractive.com. Japonijoje plieno pramonė jau pradėjo prieštarauti planams, Indonezijoje požiūris „greičiausiai bus neigiamas“, juolab tebevykstant konfliktui su ES dėl palmių aliejaus eksporto.

Christian Hübner, pagrindinis Konrado Adenauerio fondo tyrimo autorius, visgi sako, kad nuomonės nėra vien tik neigiamos. 

Tie patys ekspertai taip pat išsakė mintis, kaip mokestis galėtų būti įgyvendinamas praktiškai, o kai kurie iš jų netgi pripažino, kad nauda gali būti didesnė nei žala.

Mokestis yra dalis klimato ir energetikos įstatymų paketo, kuria siekiama iki dešimtmečio pabaigos 55 proc. sumažinti ES išmetamų teršalų kiekį.

 „Tai yra pramonės išgyvenimo klausimas“, sakė Europos Komisijos aplinkos komisaras Frans Timmermans, kuris perspėjo apie „anglies dioksido nutekėjimo“ riziką, jei įmonės paliks Europą, kad išvengtų išmetamų teršalų mažinimo politikos išlaidų.

Pasak europarlamentarų, naujasis mokestis turi būti taikomas visų gaminių ir prekių, kurių gamyba įtraukta į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, importui jau nuo 2023 m.

Daugiau „Europos klubo” laidų:

http://www.fm99.lt/category/europos-klubas/

Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.
Prenumeruokite, bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra European-Union-emblema-1920x1281.jpg

Europos klubas dalinai finansuojamas Europos Parlamento

Kitos naujienos

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininke, edukatore Gita Jak...

Artėjantis didžiausias Lietuvoje džiazo festivalis „Kaunas Jazz“ paskutinį balandžio savaitgalį pakvies ž...

Šiandien taryba neleido formuoti priešmokyklinukų septyniems darželiams. Priešmokyklinės klasės keliamos ...

Vieninteliame profesionaliame dramos teatre Pietų Lietuvoje – Alytaus miesto teatre – pagerbti me...