Naujoms atliekų aikštelėms ieškoma vietų. Siūlykite!

Prenumeruokite „FM99 radijo podcast’ą“ ir įdomiausius bei svarbiausius pokalbius klausykite Jums patogiu metu.

Applepodcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | BreakerAnchor|Pocket Casts| Anchor|Castbox|Overcast

Alytaus mieste, savivaldybės parinktose ir su gyventojais suderintose vietose, jau įrengta ir nuo praėjusių metų vasaros eksploatuojama 131 pusiau požeminių konteinerių aikštelė. Šiemet jų tinklas bus plečiamas – numatyta įrengti dar 33 konteinerių aikšteles.

Dvidešimt naujų aikštelių jau projektuojama, o dar trylikai ieškoma vietų, kurios būtų patogios gyventojams ir netrukdytų požeminės komunikacijos.

Gyventojai kviečiami siūlyti vietas aikštelėms

 Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (ARATC) ir Alytaus miesto savivaldybė laukia gyventojų nuomonių, kur jie siūlytų įrengti atliekų konteinerių aikšteles, kuriomis patys naudotųsi.

„Pradėjus įrenginėti pirmąsias pusiau požeminių konteinerių aikšteles, buvo sulaukta nemažai neigiamos reakcijos. Žmonės nenorėjo, kad aikštelės būtų įrengtos arti jų namų. Tačiau pamatę, kaip jos atrodo, pripažino, kad tokių aikštelių gali būti ir daugiau, ir arčiau“, – pasakoja Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) direktorius Algirdas Reipas.

ARATC direktorius Algirdas Reipas

Dar viena priežastis, apsunkinusi sklandų aikštelių įrengimo procesą Alytuje – laisvos žemės, kurioje nebūtų įrengtos požeminės komunikacijos, stygius. Požeminiai ir pusiau požeminiai konteineriai įrengiami juos įkasant į žemę, ir po jais negali būti jokių komunikacijų: elektros kabelių, vandentiekio, nuotekų, dujų ir kitų tinklų, taip pat turi būti išlaikomi tinklų apsauginės zonos reikalavimai. Todėl naujų aikštelių mieste dabar įrengta mažiau nei jų buvo anksčiau, naudojant senuosius varpo formos konteinerius. Neišrūšiuotoms atliekoms trūksta vietos. Rūšiuokite!

Tikslas – įrengti 200 tokių konteinerių aikštelių, bet kyla nesklandumų

“Parengus aikštelių išdėstymo schemą ta žemė buvo padalinta daugiabučių namų bendrijom ir šiuo metu bendrijos nesutinka savo teritorijose priimti tų aikštelių. Tada jos yra statomos alternatyviose, nutolusiose vietose. Bendrijos atsisako, dėl tokio bendro mikroklimato, niekas nesiima lyderystės, kad reikia rūšiuoti ir dėl to labiausiai nukenčia žmonės kurie tikrai atsakingai rūšiuoja, reikia patiems suvokti, kad be rūšiavimo prapulsime, jis yra būtinas.” – sako A.Reipas.

Priežastis mažinti mišrių atliekų kiekį ir tai, kad planuojama kelti joms mokesčius.

“Girdime Seime dabar diskusijas apie žiedinį kursą, žiedinę ekonomiką. Ministras taip pat kalba, kad nuo kitų metų mokestis už toną (nerūšiuotų šiukslių) bus 50 eurų, dabar jis yra 15 eurų, deginimas brangs. Jeigu mes šiais metais 4000 tonų mišrių atliekų nesumažinsime, bus blogai ir kas tada bus kaltas? Kas prisiims tą atsakomybę?” – klausia A. Reipas.

Šią itin sniegingą žiemą kilo problemų ir su privažiavimu prie konteinerių. 

“Viešų paslaugų tiekimas Lietuvoje blogėja metai iš metų, viešieji pirkimai neatlieka savo vaidmens ir tos problemos prasidėjo, kai Lietuvoje liko tik pora atliekų vežėjų. Akivaizdu, kad reikia kitokių sprendimų, mes ruošdamiesi tam patys nusipirkome atliekų išvežimo mašinų. Alytuje jau buvo paskelbtas atliekų vežėjų konkursas, jis apskųstas. Siekiant pakeisti spragas kurias darė senasis vežėjas Alytuje mes pasamdėme kitą kompaniją, bet tai neužtikrina nuolatiniu paslaugos tiekimo.” – pasakoja ARATC direktorius.

ARATC dar kartą primena gyventojams, kaip svarbu rūšiuoti šiukšles tiek saugant gamtą, tiek ir taupant pinigus bei kuriant švaresnę aplinką patiems sau. 

Komentarai

komentarai(-ų)