Naujos taisyklės: Įtardamas SLAPP atvejį, teismas skundėjo prašys įrodyti, kad tai nėra persekiojimas

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox

SLAPP – pakankamai nauja sąvoka, atkeliavusi ir į Lietuvos viešąją erdvę. „Tokie strateginiai ieškiniai yra pakankamai naujas reiškinys ir teisinė sistema šiek tiek vėluodama atrado, kad tai susidorojimo būdas ir ne tik su žurnalistais“, – sako Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius.

Kas yra SLAPP ir kaip nuo to gintis? Naujausioje Europos klubo laidoje – apie planus, kaip sustabdyti pasaulio galingųjų vykdomą  žiniasklaidos ir visuomenės bauginimą.

Europos Sąjungai būtinos naujos taisykles, kurios užkirstų kelią nepagrįstiems ieškiniams, siekiant nutildyti ar persekioti už kritiką, sako Europos Parlamentas priimtoje rezoliucijoje. Joje kviečiama priimti taisykles dėl žurnalistų apsaugos, kurios užkirstų kelią nepagrįstiems ieškiniams, siekiant nutildyti ar persekioti už kritiką. 2017 metais nužudyta Maltos žurnalistė Daphne Caruana Galiza turėjo 47 besitęsiančius tokius teisminius procesus. 

Prieš keletą metų ir Lietuvoje pradėta vartoti SLAPP sąvoka, tada atsirado suvokimas ir praktika žurnalistus užimti ieškiniais, kad šie nelabai beturėtų laiko tiesioginiam savo darbui ir kartu cenzūruotų patys save, nenorėdami įklimpti į dar daugiau ieškinių.

LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius sako, jog noro nepagrįstai skųsti žurnalistus už šmeižtą ar įžeidimą rodo ir atmetamų ieškinių kiekis. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, 2020 metais iš 223 civilinių bylų dėl garbės ir orumo buvo atmesti 74 skundai, t.y. trečdalis.

„Kiekvienu tokiu atveju, kai buvo pripažinta, kad skundas nepagrįstas, tai reiškia, kad žurnalistas ar redakcija gaišo laiko nepagrįstai tampant juos po institucijas, ir tai ir pinigų klausimas, ir laiko“, – sako LŽS pirmininkas. Tačiau SLAPP ieškiniai yra ne bet kuris kreipimasis į teismą, o kai kreipiasi didelės ir galingos verslo korporacijos, kurios dirba ir su politikais bei lobistais, tad tokių atvejų nėra labai daug, aiškina D.Radzevičius, tačiau karts nuo karto „dideli koncernai, didelės bendrovės kreipiasi dėl žurnalistų arba visuomenininkų viešos kritikos“. Dažnu atveju dešimtimis puslapių siekiantys reiškiai yra labiau noras tampyti po teismus. 

Dainius Radzevičius

„Iliustracija yra ir su Skirmantu Malinausku, kuris nėra šiuo metu žurnalistas, bet aktyviai reiškiasi Youtube ir šiuo metu tikrai ne vieną skundą turi dėl savo laidų ir prieš jį mestos nemažos finansinės ir teisinės pajėgos. Tai tokie požymiai, kad tai gali būti SLAPP ieškinys yra ne vienas ir ne du Lietuvoje ir verčia sunerimti ne tik mus“, – sako Dainius Radzevičius.

Tarp panašių pavyzdžių D.Radzevičius mini LRT žurnalistės Indrės Makaraitytės atvejį, kai į teismus kreipėsi verslininkas, taip pat ir politikų kreipimąsi dėl Dovydo Pancerovo ir Birutės Dovydaitytės knygos „Kabinetas 339“.

„Man atrodo, kad visi atvejai, kai bandoma galingųjų per teismus užčiaupt žurnalistus, jie turi SLAPP požymių”, – sako pašnekovas.

Šiuo metu Lietuvoje sukurta darbo grupė, kuri rengia taisykles, kurios padėtų teismuose atmetinėti tokius ieškinius, Seime parengtos civilinio proceso pataisos, kuriose numatoma, kad teismas, matydamas didelį ieškinį dėl žurnalisto veiklos klaus ir žurnalisto nuomonės, ir, įtardamas galimą SLAPP atvejį, skundėjo prašys įrodyti, kad tai nėra persekiojimas už žurnalistinį darbą. Ir dabar įstatymuose numatyta, kad žurnalistus draudžiama persekioti už kritiką, bet iki šiol nebuvo sukurtas mechanizmas, kaip tai įgyvendinti, pasakoja LŽS pirmininkas.

Anot jo, kai bus pirmi precedentai atmetant tokius skundus ir jų nenagrinėjant, tai bus „vakcinavimo būdas nuo tokio parazitiniai užkrėtimo“.

Pataisos rengiamos remiantis Kanados, JAV, Australijos patirtimi, nes kol kas nei viena ES valstybė nėra priėmusi panašių taisyklių. Ir pats SLAPP yra  XXI amžiuje išryškėjusi tendencija, kai civilizuotose valstybėse verslai nesiekia fiziškai susidoroti su žurnalistais, bet sugalvotas naujas mechanizmas per teisinius procesus, pasakoja pašnekovas.

„Tokie strateginiai ieškiniai yra pakankamai naujas reiškinys ir teisinė sistema šiek tiek vėluodama atrado, kad tai susidorojimo būdas, ir ne tik su žurnalistais, su tuo susiduria visuomenininkai, ekologijos aktyvistai, žmonės, kurie bendruomenėse nori gintis nuo kokių nors statybos projektų niokojančių gamtą, tad tai skirta ne tik žurnalistams“, – sako D.Radzevičius.

Europarlamentarai rezoliucijoje taip pat apgailestauja, kad SLAPP ieškinių užkardymo  praktikos ES šalyse kol kas nėra ir ragina Europos Komisiją pristatyti ES taisyklių paketą. 

MEP Roberta Metsola

„Kamuolys dabar Europos Komisijos rankose ir aš džiaugiuosi komisarės Jurovos parodytu dėmesiu šiam klausimui ir tikiuosi, kad artimiausiu metu pamatysime konkrečius įstatymų pasiūlymus“, – sako EP rezoliucijos pranešėja Roberta Metsola (Europos liaudies partija, Malta).

EP rezoliucijai pritarė 444 EP nariai, 48 nepritarė, o 75 susilaikė. Tikimasi, kad Europos Komisija pateiks Europos žiniasklaidos laisvės taisyklių projektą jau kitais metais, o spalio 4 d. EK pradėjo viešas konsultacijas dėl ES priemonių kovai su piktybišku bylinėjimusi prieš žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus.

Klausykite plačiau.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra European-Union-emblema-1920x1281.jpg

Europos klubas“ dalinai finansuojamas Europos Parlamento


Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.

Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.

Komentarai

komentarai(-ų)