Nori išbandyti savo parduotuvę ar restoraną? Inkubatorius suteikia galimybę. Tiesa, kol kas ne Lietuvoje

Europos klubas – apie puikų pavyzdį, kokie sprendimai gimsta kartu su miestų bendruomene ir apie Briuselio pastangas gaivinti miesto įvaizdį po teroro aktų.

Briuselio projektas Make.Brussels gimė po teroro aktų Paryžiuje ir Briuselyje 2016 metais.  Drastiškai krito turistų srautai, o kartu ir prekybos sektorius. Visiems buvo akivaizdu, kad reikia kažką daryti. Tik ką? Savivaldybė nusprendė ieškoti pagalbos miesto bendruomenėje.

Sumanūs regionai, miestai arba gal labiau pažįstamas angliškas išsireiškimas – Smart Regions – Lietuvoje dažniausiai skamba kaip nelabai suprantama formulė, bet “kažkas su IT”. Apskritai visi smart regionai ir smartsičiai paprastu suvokimu turėtų būti kas nors programuojamo, appsai ir kitokie panašūs reikalai. 

Hub.Brussels

Visgi svarbiausia šiame sumanume – gyventojų, įmonių ir kitų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimas ir bendrai surasti tvariausi sprendimai, kaip gauti maksimalią naudą iš investicijų į inovacijas, mokslinius tyrimus ir panašius dalykus. 

Kartais nauji dalykai gimsta kaip pasekmė ir ne visai smagių. Tarkim Briuselio projektas Make.Brussels gimė po teroro aktų Paryžiuje ir Briuselyje 2016 metais.  Drastiškai krito turistų srautai, o kartu ir prekybos sektorius. Visiems buvo akivaizdu, kad reikia kažką daryti. Tik ką? Savivaldybė nusprendė ieškoti pagalbos miesto bendruomenėje. Briuselis turi tokią nevyriausybinę organizaciją Hub.Brussels, kuri ieško ir urbanistinių sprendimų miestui ir padeda verslui – jį steigiant, vystant ar ieškant partnerių užsienyje.

Tad galiausiai čia ir gimė make.Brussels – projektas, pakvietęs Briuselio bendruomenę kurti. Čia be to, kad Briuselis (kaip ir Alytus) turi ir dalyvaujamąjį biudžetą. Tačiau ši iniciatyva buvo nukreipta konkrečiam tikslui – po to, kai apie miestą kalbama kaip apie siaubą, pragarą ar naudojami panašūs epitetai, tenka susigrąžinti patrauklaus turistams ir miestiečiams vardą. Skamba kažkaip pažįstamai?.. Ar neteks Alytui imtis to paties, po daugiau nei mėnesį sklandančios atmosferos ir kalbų apie miestą, iš kurio geriau bėgti?..

Briuselis

Pasakoja Leopoldine Landie ir Solenne Romagni:

“Tie metai Briuselio vystytojams buvo košmaras, tas spalis, lapkritis, gruodis. Tad savivaldybė atėjo pas mus ir paklausė, ką galima padaryti, kad padėti verslui, padėti prekybininkams. Neįmanoma padėti kiekvienam atsikrai, nes tai būtų milžiniškas dalykas, tad nusprendėme kreiptis į Briuselio gyventojus ir pakviesti visiems parodyti, kad Briuselis nėra problema, keli žmonės šiame mieste buvo problema. Tad sulaukėmė beveik 500 idėjų, trys geriausi buvo išrinkti ir apdovanoti”.

Tad štai – make Brussels – daug susitikimų, diskusijų, darbo, kūrybos, beveik 400 gyventojų idėjų galiausiai nukeliavo balsavimui ir trys populiariausios gavo po 30 tūkstančių įgyvendinimui. 

Kokotte žurnalistų taikiklyje

Beje, šie inkubatoriai neatsirado šiaip sau, apie pusę naujų parduotuvių Briuselyje užsidaro per pirmus trejus metus, restoranai irgi panašiai, tad pasibandyti, ar idėja turi šansą gyventi, prieš pradedant rimtas investicijas, tikrai verta.

Dar vienas išmanaus Briuselio pavyzdys – tiksliau gal visi trys – galimybė paragauti verslo. Konkrečiai – jau anksčiau atsiradę dvi tam tikra prasme laboratorijos, parduotuvės – inkubatoriai, kur gali ateiti keliems mėnesiams ir išbandyti, ar tavo idėja veikia ir kaip tau seksis  prekyba. Ši idėja jau pasitvirtino, dėl to ir buvo atidaryta antra tokia vieta, tačiau šią savaitę atsirado dar vienas įdomus inkubatorius – šįkart restoranams. Vieta – pačiame miesto centre, populiarioje gatvėje. Norintis išbandyti savo idėją, restoranui gauna patalpas su visa įranga, keliasdešimčia valandų visokių susijusių mokymų – marketingas, maisto sauga ir panašiai. Visa tai už 800 eurų per mėnesį. Normaliai šioje vietoje tokios patalpos be viso kito komplekto kainuotų apie 4000 eurų. Tad ne už dyką, bet ir neturi būti už dyką, nes pasibandyti visgi reikia realiomis verslo sąlygomis, bet labai pigiai. Visa tai – 4 mėnesius, per tiek laiko turi suprasti, pavyks ar ne. 

Hub.Brussels komanda

Briuselyje vykusio sumanios regionų specializacijos forumo Smart Regions 3.0 dalis — vizitas į bepradedantį savo verslą restoraną Kokotte. Tai inkubatoriaus pavadinimas, pats restoranas – CHOCOLERO’S arba Cacao Social Club, vieta, kur praktiškai kiekvienas patiekalas turi ką nors bendra su kakava ar šokoladu. Jo savininkas Pierrick Stinglhamber sako, kad pamatęs tokią galimybę spaudoje iškart ją čiupo, nes seniai svajojo apie savo restoraną.

“Pamaniau, kad tai galimybė, kurios negaliu praleisti – už 800 eurų pilnai apstatytas restoranas miesto centre – puikus šansas. Restoranų verslas sudėtingas, tad tai buvo galimybė pabandyti”, – sako Pierrick. 

“Cacao, nes mes naudojame kakavą visomis įmanomomis formomis, desertuose, gėrimuose ir net kai kuriuose starteriuose . Tad ne tik šokoladas, bet kakavos milteliai, kakavos trupiniai, net pupelės, visa kakava yra organinė. Dar vienas aspektas yra socialinis – mes turime labai ambicingą tikslą, naudojame šokoladą kovai prieš narkotikų prekybą, tai darome pirkdami kakavą iš ūkininkų ir kooperatyvų Peru ir Kolumbijoje, kur jie įprastai augino koką kokaino gamybai. Mes juos skatiname pereiti prie taikaus ir maistingo produkto – kakavos ir kavos pupelių, ir tai labai svarbu mums. Ir trečias aspektas yra kakavos klubas, mes norime šią vietą padaryti draugiška ir šilta vieta, ryšys su Lotynų Amerika, iš kur mes perkame savo produktus, tad norime suteikti tą lotynišką “vaibą” restoranui.

Kaip sakė Pierrick, pirmomis dienomis dėmesio užtenka, pilna žurnalistų, bet jis supranta, kad lengva nebus, ypač šaltuoju metų laiku.

Jei lankysitės Briuselyje – užsukite, Pierrick Kokkote (adresas – 30, rue des Bouchers, Brussels) dar dirbs iki kovo vidurio, vėliau, jei idėja pasiteisins, gaus visą reikiamą pagalbą pereinamajam periodui – konsultacijas, kur jo verslas geriausiai vystytųsi, kur nuomoti patalpas ir pan. ir išeis dirbti savarankiškai, o inkubatorius priims naują klientą.

Tad išmanūs sprendimai gali būti įvairūs, tačiau visada surasti drauge su bendruomene, verslu ir visomis suinteresuotomis pusėmis.

Sumani specializacija – strategija, kurioje numatyti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų vystymo prioritetai, pritaikyti kiekvienam regionui, atsižvelgiant į jo turimus ar galimus turėti konkurencinius pranašumus.

Bendradarbiavimas išsiaiškinant stiprybes, sprendimams įgyvendinti tvarus planas, kuris apimtų įvairius veiksmus ir projektus, inovacijas ir mokslinius tyrimus, kurie atneštų tikrai sumanius pokyčius. Svarbiausia, nebandyti visų pasaulio problemų spręsti kiekvienam atskirai – Švedija sukūrė puslapį, kur galima surasti visus sukurtus projektus, kad galima būtų kooperuotis ir surasti tai, kas gali tau padėti. Lenkijoje veikiantys klasteriai nuolat koordinuoja veiklas įtraukdami smulkias ir vidutines įmones, įkūrė ir klasterių asociaciją, kur verslai tarpusavyje bendradarbiauja, anot kaimynų  – klasteriai, tai tas būdas, kuomet galima sumanią specializaciją realizuoti nuo apačios į viršų – bendroms idėjoms ir projektams surasti reikia stiprių ryšių tarp veikiančių asmenų, kurie paremti pasitikėjimu, o pasitikėjimą ir galima įgyti dirbant drauge, bendros veiklos leidžia sukurti stiprius ryšius.

272 mln. Eur – tiek lėšų paskirstyta Lietuvos mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimui per 3-us metus, įgyvendinant sumanios specializacijos strategiją. Burtažodis “Sumani specializacija” skamba nuo 2014 m. ir yra įgyvendinama visoje Europos Sąjungoje. Bandoma veiksmus koordintuoti taip, kad investicijos būtų vykdomos tikslingai ir duotų pačią didžiausią naudą. Šiuo atveju kalbama apie investicijas į mokslą ir inovacijas, finansavimą sutelkiant į regiono stiprybes. Tas stiprybes regionai turi įsivardinti patys – tiek Lietuva kaip šalis, tiek visi dešimt regionų Lietuvoje – diskusijos vyko Regionų plėtros tarybų lygmeniu, pirmiausiai prioritetai buvo ieškomi savivaldybėse, tada bandoma derinti (nebūtinai sėkmingai) tarp regiono savivaldybių. Panašu, kad geriausiai sekasi toms valstybėms, kurios turi kelis savivaldos lygmenis, ypač kai tie lygmenys turi dar ir įrankius, nes visgi susitarti beveik pramoniniam Alytui su kurortiniais Druskininkais ar lyg ir turistiniais Lazdijais bei Varėna ir miestą apjuosusiu Alytaus rajonu, nėra paprasta. Ir čia mes nesam unikalūs, broliams latviams su nuolatinėmis savivaldos reformomis sekasi ne ką geriau.

Kaip FM99 sakė Normunds Popens, latvis, Europos Komisijos Regionės politikos pareigūnas, Lietuvos situacija nėra išskirtinė, toks pasidalijimas būdingas visoms mažesnėms savivaldybės. „Mes stengiamės padėti peržengti šiuos barjerus, stengiamės remti bendradarbiaujančias teritorijas, tai reiškia, kad jei yra penkios savivaldybės kartu, reikia surasti kiekvienos stiprybes ir tada nedubliuoti investicijų į tas pačias sritis, bet apjungti jėgas ir jei yra spa, tai bendrai dalyvauti turizmo vystymo projektuose ir panašiai. Šis bendradarbiavimas yra būtinas, nes mes per maži, kad skaidytis į atskiras teritorijas“, – kalbėjo N.Popens.

Pirmas iš kairės – Normunds Popens

Tad štai, Lietuvos sumani specializacija suka link šių krypčių:

  • Energetika ir tvari aplinka.
  • Sveikatos technologijos ir biotechnologijos
  • Agroinovacijos ir maisto technologijos
  • Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos
  • Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos
  • Įtrauki ir kūrybinga visuomenė.

Tuo metu Alytaus regionas pasirinko šias plėtros kryptis:

  • Inžinerinės pramonės vystymas
  • Maisto industrijos plėtra – nuo žaliavos iki produkto
  • Medienos sektoriaus vertės kūrimo grandinės plėtra
  • Turizmo vystymas
  • Sveikatinimo, sveikatingumo ir komercinių socialinių paslaugų plėtra
  • Transporto ir logistikos vystymas

2018 metų duomenimis tiek viešųjų tiek privačių šios srities investicijų didžioji dalis skirta molekulinėms technologijoms, antroje vietoje viešųjų investicijų funkcinės medžiagos, kad ir ką tai reikštų pateikiamame grafike, tuo tarp privačių – labiau suprantamas funkcionalus maistas.

Globalizacija, naujos technologijos ir perėjimas prie klimato požiūriu neutralios žiedinės ekonomikos kardinaliai keičia mūsų visuomenę ir ekonomiką. Norint įveikti šiuos iššūkius, reikia skubiai diegti naujus sprendimus ir reikia gilių, sisteminių pertvarkymų.

Sumanios specializacijos strategija siekiama investicijas koncentruoti į didžiausią augimo potencialą rodančias sritis. Taip tikimasi sulaukti didžiausios investicinės grąžos ES valstybių narių ir visos Europos ekonomikai bei  stiprinti Europos regiono konkurencingumą JAV bei Kinijos atžvilgiu.

Komentarai

komentarai(-ų)