Nuotoliniu būdu galima mokytis ir mokykloje, o pagalba turi būti teikiama ir kontaktinė, jei tai vaikui reikalinga

Atnaujinta: Po FM99 pokalbio su ministerijos atstove, kuri patvirtino, kad kontaktinė pagalba specialiųjų poreikių vaikams privalo būti teikiama ir karantino metu, tėvams kreipusis į Alytaus miesto savivaldybę ledai pajudėjo – pirmadienį į tarybos Švietimo komitetą keliauja klausimas, dėl pagalbos specialiųjų poreikių vaikams.

Applepodcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic BreakerAnchor|Pocket Casts| Anchor|Castbox|Overcast

Skirtinguose miestuose pakankamai dideli skirtumai kalbant apie švietimą, apie vaikų kurie mokosi nuotoliniu būdu, vaikų su specialiaisiais poreikiais situaciją. Savivaldybėms švietimo ministerija rekomendacijas pateikė vienodas, tačiau jos perskaitytos skirtingai ir pritaikytos skirtingai. Apie tai pasakojome ankstesniame pokalbyje su su Klementina Gruzdiene, asociacijos „Lietaus vaikai” Alytaus valdybos pirmininke ir psichologe Mingaile Žemaityte – Meldaite, psichologe.

Šiandien apie tai, kaip vyksta nuotolinis darbas švietimo įstaigose ir kokia pagalba gali ir turi būti teikiama šeimoms kalbame su Lietuvos  švietimo mokslo ir sporto ministerijos Švietimo pagalbos skyriaus vedėjos Gražinos Šeibokienės.

Švietimo įstaigos uždarytos jau antrą kartą, pandemijos pamokos išmoktos dar pavasarį ir antroji banga nebe tokia gąsdinanti, sako Švietimo ministerijos atstovė.

“Šiame etape turime ir laimėjimų ir pralaimėjimų,’ –  sako Gražina. “Laimėjimai – jau suprantame, ką reiškia dirbti nuotoliniu būdu, tai nekelia panikos, turime patirties, kaip tai daryti, susikūrę instrumentus, kaip vieni kitiems padėti”.

Tačiau psichologines problemas spręsti sudėtingiau, to mokytis dar reikia. “Bet kai kalbama apie mokinių emocinę, psichologinę būseną, apie tai, kad stinga žmogiško ryšio, bendravimo su bendraamžiais ir nuolatinio dėmesio gyvai, tai čia didžiuliai iššūkiai ir praradimai, ir taip lengvai jie nebus išspręsti”, – sako G.Šeibokienė. Tokie reiškiniai kaip karantinas, pandemija turi ilgalaikį poveikį ir problemos gali išryškėti vėliau.

3000 vaikų mokosi nuotoliniu būdu, bet ne iš namų

2024 metais Lietuvoje visur turi būti įgyvendintas įtraukusis švietimas. Didžiuliai iššūkiai toms šeimoms, kurios bando įsilieti į bendrą švietimo sistemą augindamos vaikus su įvairiais sutrikimais, tiek fiziniais, tiek psichiniais. Yra tokių šeimų, pasiryžusių mėginti įgyvendinti įtraukiojo švietimo pradžią, kurių vaikai su spec.poreikiais lanko bendrojo lavinimo mokyklas, tačiau šios šeimos dažnai lieka atskirtyje, nes dirbti nuotoliniu būdu jiems ypatingai sunku.

Tėvai, turėdami specialiųjų ugdymo poreikių vaikus, kuriems reikalinga pagalba, turi itin daug iššūkių. Dirbantiems namuose gali būti sudėtinga skirti pakankamai dėmesio ir prižiūrėti ypatingų poreikių vaikus, tačiau anot G.Šeibokienės, Vyriausybės nutarime įteisintas siūlymas kad kai vaikams sunku dalyvauti ugdymo procese, Vaiko gerovės komisijos siūlymu tokie vaikai galėtų lankyti mokyklą ar kitą ugdymo įstaigą, kur jiems bus suteikta pagalba mokantis.

“Tad išeitis pasiūlyta ir žinome, kad savivaldybės ir mokyklos taiko šias išimtis. Turime apie 3000 vaikų, kurie mokosi nuotoliniu būdu, bet ne iš namų, o iš kitų vietų ir tas procesas šiek tiek lengvina tėvų sunkumus,” – sako Gražina Šeibokienė.

Specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams labai svarbu, kad informaciją būtų teikiama labai sistemiškai tėvams ir mokiniams. “Ir ji turi eiti iš visų šaltinių, tiek mokyklų, tiek ir iš savivaldybės per žiniasklaidos kanalus, kad informacija apie galimybes pasiektų kuo plačiau”, – sako Švietimo ministerijos atstovė.

Iš tėvų tenka girdėti, kad jiems reikia nuolat eiti ir pirštu baksnoti, tačiau turėtų būti atvirkščiai, informacija turėtų eiti iš mokyklų, kuriems į pagalbą galėtų ateiti švietimo skyriaus. “Darbas turi būti komandinis”, sako G.Šeibokienė.

Ar pandemijos, karantino metu gali vykti tiesioginis kontaktinis darbas?

Švietimo ministerijos atstovė patvirtino, kad vaikus ugdyti galima ir mokykloje nuotoliniu būdu.

“Jeigu vaikas ugdomas bendros paskirties mokykloje ir jis nėra ikimokyklinukas arba priešmokyklinukas, tai tokiu atveju galimas tik nuotolinis ugdymas, bet nuotolinis ugdymas gali būti vykdomas ne iš namų, o iš ugdymo įstaigos teikiant visą pagalbą vaikui,” – sako Gražina Šeibokienė.

Kalbant apie sugrįžimą į mokyklas, Švietimo ministerijos atstovė sakė neturinti daug vilčių, kad šiais mokslo metais bus galimybė sugrįžti į mokyklas. 

Tėvai pasigenda pagalbos, informacijos ieškosi patys

Tomas Vailionis, auginantis tris vaikus, tarp jų ir spec.poreikių turinčią mergytę sako, kad švietimo paslaugos pandeminiu laikotarpiu, nuotolinis darbas, koks vyksta dabar, turi daug spragų, ypač kai kabama apie neįgalius vaikus.

“Tai visiškai nustumta į šoną, vykdoma tiesiog minimaliai” – sako Tomas. “Kas liečia ir kineziterapiją ir užsiėmimus užklasinius, tai nei kokybės nėra nei nieko, yra blogai.”

Šeima gauna logopedo paslaugas ir padėjėjo pagalbą nuotoliniu būdu, tačiau jokių kontaktinių paslaugų.

“Yra teikiama logopedinės paslaugos nuotoliniu būdu ir yra teikiamos padėjėjos, prisijungimais. O kas susiję su kineziterapija, su mankštom, niekas nevyksta. Esam priversti samdyti privačiai kineziterapautą ir mokam už vieną užsiėmimą 15  eurų.” – pasakoja trijų vaikų tėtis. Anot jo Švietimo skyriaus pagalbos čia nėra, tėvai visko ieško patys.

“Žinau, kad yra skirtas krepšelis kontaktiniam mokymui ir kineziterapijai, bet jis kazkur nuskęsta, nėra jo”, – sako T.Vailionis.

Tad visas rūpestis, sako alytiškis, gula ant tėvų pečių: “Jei tėvai turi finansines ir kitokias galimybes, tai galimybes turi ir vaikas. O šiuo metu visos kontaktinės paslaugos yra nutrūkę.”

Klausykite visą pokalbį. Daugiau šia tema:

Vaikai su spec.poreikiais Alytuje: „Krepšelis mokykloje, vaikas namuose“

Komentarai

komentarai(-ų)