P. Auštrevičius: Afganistanui gresia humanitarinė krizė ir badas

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Applepodcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox

Baigėsi ilgiausias JAV karas, trukęs 20 metų, sako P.Auštrevičius. Karinė krizė ištiko šalį, trečdalis šalies gyventojų norėtų išvykti gyventi kitur, kas toliau? Europos Sąjunga negalės likti nuošalyje, bet net humanitarinės pagalbos užtikrinimas bus sudėtingas.

“Šiemet baigiasi ilgiausias bet kada vykęs karas, kuriame dalyvavo Jungtinės Amerikos Valstijos “, – sako europarlamentaras Petras Auštrevičius, EP frakcijos „Renew Europe/Atnaujinkime Europą“ narys. Per tuos 20 metų Europos Sąjungos valstybių patirti nuostoliai tai pat dideli, žuvę per 430 karių. Tačiau tuos 20 metų nevyko vien tik karas – Afganistanas buvo statomas, stiprėjo pilietinė visuomenė.

“Per tuos 20 metų Afganistanas stipriai pasikeitė, atsirado pagaliau karta, kuri nori matyti valstybę visai kitokia. Tačiau įvyko, kas įvyko – karinis pralaimėjimas, karinė krizė, kurią iššaukė labai veržlus, praktiškai nekontroliuojamas Talibano pajėgų judėjimas ir Afganistano kariuomenės ir saugumo pajėgų praktiškai subyrėjimas”, – sako europarlamentaras.

Tačiau, anot jo, procesai valstybėje nesibaigė ir vargu, ar pasibaigs. Amerikiečių kariškiams išvykus, Talibanas pilnai kontroliuoja Kabulą, neveikia valstybė, bet kai kurios gentys priešinasi. Tačiau iššūkiai laukia ir pasaulio. Didelė dalis afganistaniečių nori išvykti iš Afganistano – apklausos rodo, kad kone trečdalis iš 40 milijonų valstybės gyventojų mielai pasirinktų gyvenimą kitur, ir tai yra apie 15 milijonų žmonių. Kita problema, aiškina P.Auštrevičius, visi pasiekimai, į kuriuos investuoti milijardai –  Europos Sąjungos parama Afganistanui per tuos 20 metų sudarė virš 4 milijardų eurų. 

Petras Auštrevičius

“Kas bus su tomis teisėmis, kurios buvo suteiktos moterims – mokytis, dirbti viešosiose įstaigose, gydytojais, kurių taip trūksta. Kas bus su jomis, koks jų likimas laukia. Ir kas laukia apskritai laukia tos valstybės, nes Talibano įgūdžiai viešajame valdyme yra labai menki”, – sako EP delegacijos su Afganistanu pirmininkas, tad problemos tik prasideda.

Blogiausia padėtis valstybėje būna tada, kai tos valstybės jaunimas nemato valstybės ateities perspektyvos, nepasitiki valstybe, o tai reiškia, kad jie nori palikti šalį, sako P.Auštrevičius. 

“Talibanas nėra patikimas partneris, niekas nežino, kas bus su švietimo sistema, jie nori šariato valstybę kurti, o tai reiškė labai griežtas islamo gyvenimo taisykles ir procedūras. Jaunimas nori kitokio gyvenimo, tai štai tas visas jaunimas dabar pasiruošęs kelti sparnus”, – pasakoja europarlamentaras.

Pastaraisiais metais apie 30% visų migrantų, kurie pakliūdavo į Europos Sąjungą, buvo iš Afganistano, kita dalis – sirai, kurdai, žmonės iš Šiaurės Afrikos. Tai reiškia, kad potencialas emigracijai iš Afganistano itin didelis. Tačiau apie 75% Afganistano pabėgėlių, pasirenka artimiausią kaimynystę – Iraną ir Pakistaną. Šios šalys taip pat ruošiasi, kuria pabėgėlių stovyklas.

“Bet aš manau, kad sprendžiant iš dabartinės situacijos ir iš to netikrumo, reikia ruoštis labai rimtai emigracijos bangai, kuri gali pasiekti ir Europą”, – svarsto pašnekovas. Dar viena problema – saugumas regione.

“Pastarieji pokiečiai Afganistane sukelia didelį galvos skausmą visam regionui. Kinija mato Afganistaną daugiau kaip žaliavos, šešėlinę rinką, Rusija turi savo patirtį su Afganistanu ir jie bijo kažkokių įsipareigojimų, manau, labai atsargiai vertina situaciją. Visokių iššūkių gali atnešti Afganistanas, tai  reiškia, padidintą islamizacijos bangą Vidurinėje Azijoje ir žinant kiek musulmonų gyvena pačioje Rusijos Federacijoje, suvaldyti visą procesą nėra labai paprasta”, – sako P.Auštrevičius.

Tikėtis, kad artimiausiais metais gali kilti mintis vakarų šalims grįžti į Afganistaną, nevertėtų. Tačiau artimiausiu metu Afganistano laukia milijonai galinčių patirti badą žmonių, nes šalį ištikusi sausra, p žemės ūkis yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

Pastaruoju metu visi ES projektai šioje šalyje sustabdyti, ieškoma galimybių sukurti humanitarinės pagalbos kanalus, nes Talibanas bandys kontroliuoti ir diktuoti sąlygas.

Klausykite pokalbį su P.Auštrevičiumi plačiau ne tik apie situaciją Afganistane, tačiau ir kokie ES bei kitų šalių planai šioje šalyje.

Laida paruošta bendradarbiaujant su EP frakcija Atnaujinkime Europą/Renew Europe

Komentarai

komentarai(-ų)