Pasaulinė raštingumo diena: Lietuvių kalbos ir skaitmeninės visuomenės santykis šiandien

 

Rugsėjo 8-oji – Pasaulinė raštingumo diena, tad pakalbėkime apie žmogaus ir gimtosios kalbos santykį šiandieninėje skaitmeninėje informacijos visuomenėje.

Šiandien daug kalbame apie užsienio kalbų įtaką bei šiuolaikinių technologijų „keliamą pavojų“ kalbos išlikimui. Tačiau tai, kokią kalbą turime šiandien pirmiausiai priklauso nuo mūsų pačių požiūrio į gimtąją kalbą. Pirmiausia, turime atsakyti į klausimą, ką mums lietuvių kalba gali duoti, kuo ji yra reikšminga.

Pasak Lietuvių kalbos instituto direktorės prof. dr. Jolantos Zabarskaitės, „negalima manyti, jog kalba yra tik komunikacijos priemonė, tuo pat metu nėra pravartu ją laikyti tik mūsų paveldu, kurį reikia išsaugoti. Greta šių vertybių labai svarbu suvokti, kad mūsų kalba yra priemonė, kuri mums padeda būti išskirtiniais, konkurencingais ir unikaliais pasaulyje. Mes galime rasti savo kalboje įvairių idėjų: nuo verslo, bendruomenės telkimo, kultūrinės veiklos iki gyvenimo būdo kūrimo“.

Besistengdami puoselėti lietuvių kalbą negalime nusigręžti nuo informacinių technologijų ar teigti, jog internetas, socialiniai tinklai, mobilieji telefonai lietuvių kalbos raštingumui kelia tik sunkumus. Priešingai – tinkamai panaudotos technologijos, gali padėti puoselėti mūsų kalbą.

Vienas tokių pavyzdžių – neseniai startavusi Lietuvių kalbos išteklių internete informacinė sistema (LKIIS). Projekto vykdytojas Lietuvių kalbos institutas kartu su partneriais – Vilniaus ir Lietuvos edukologijos universitetais bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu – į internetinį portalą http://www.lkiis.lki.lt sukėlė daug suskaitmenintų lietuvių kalbos išteklių, tokių kaip: elektroninės kartotekos („Lietuvių kalbos žodyno“, lietuviškų mįslių, liaudies tikėjimų, partizanų pokario dainų); vienkalbiai žodynai (dabartinės lietuvių kalbos, sisteminis lietuvių kalbos, sinonimų, antonimų, frazeologijos, palyginimų); daugiakalbiai žodynai (lietuvių–anglų, anglų–lietuvių, lietuvių–vokiečių, vokiečių–lietuvių, lietuvių–lenkų, lenkų–lietuvių, lietuvių–latvių, latvių–lietuvių, lotynų–lietuvių, senovės graikų–lietuvių); lituanistinės duomenų bazės (lietuviškų pavardžių, geoinformacine vietovardžių, istorinių vietovardžių, tarmių) ir kt.

„Šiuo metu tai didžiausias vientisas lituanistinių žinių telkinys pasauliniame interneto tinkle, kuris ir toliau bus plėtojamas, – teigia Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė. – Labai svarbu, kad portalas vartotojams suteikia galimybę vykdyti paiešką ir atskirose lietuvių kalbos išteklių kategorijose, ir bendrai per visas kategorijas. Šitokia visaapimanti paieškos sistema man leidžia be perdėjimo LKIIS pavadinti lietuvių kalbos google’iu“.

(D. Balčiūnaitės „FM99“ nuotr.)

(D. Balčiūnaitės „FM99“ nuotr.)

 

Komentarai

komentarai(-ų)