Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Kas yra pasaulio alytiškiai? Tai žmonės, kurie gimė ir užaugo Alytuje, o dabar išsibarstę ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, žmonės, kurie šiuo metu gyvena ne čia, tačiau myli savo miestą ir nuolat jaučia jo gyvenimo pulsą. Laida skirta Jums – visiems Alytaus žmonėms, kurie gyvena mieste, čia dirba ir kuria jo ateitį.
Šiandien pasikalbėsime su istorikais Arūnu Puškoriumi, Eugenijumi Svetiku bei pirmuoju Alytaus ambasadoriumi, žymiu kineziterapeutu Samueliu Tacu. Pasiklausykite pokalbio apie Alytų ir žmones, kurie neabejingi miesto istorijai bei dabarčiai.
Pirma pasakojimo dalis:
Tikriausiai daugelis iš mūsų, jei apsidairytų aplink ir gerai pagalvotų, pamatytų, kiek draugų, giminaičių ar pažįstamų yra išsibarsčiusių po pasaulį. Vienas jų – alytiškis, istorikas Eugenijus Svetikas. Tai žmogus, kuris visa savo esybe ir darbais paniręs į istoriją. Tame tarpe ir Alytaus miesto istoriją.
Šiuo metu Vilniuje gyvenantis Eugenijus sako, jog Alytus buvo viso ko pradžia, vėliau viskas išsiplėtė. Jis nuo 1981 m. iki 1987 m. dirbo Alytaus kraštotyros muziejuje ir kasinėjo Alytaus kapinyną. Čia buvo atidengti net 1152 kapai ir surinkta keli tūkstančiai radinių. Tai iki šiol didžiausias to laikotarpio kapinynas Lietuvoje. Tuo pačiu metu bedirbant Alytuje parašė mokslinį tiriamąjį darbą bei paskelbė keliasdešimt mokslinių, mokslinių informacinių ir mokslo populiarinimo straipsnių.
Kaip sako pats pašnekovas, susidomėjimas kasinėjimu atsirado dar vaikystėje: „kai Alytuje užšaldavo Nemunas, su draugais organizuodavau ekspedicijas. Eidavome į kitą upės pusę ant piliakalnio ieškot lobių. Tačiau kai ledai ištirpo, mes nepagalvojom, kad nepereisim Nemuno, o eiti per aplink, per tiltus – toli, todėl entuziazmas buvo dingęs.“
Antra pasakojimo dalis:
Pasaulio alytiškių ambasadorius, rašytojas, meno kolekcininkas, milijonierius, garsus Niujorko kineziterapeutas – Samuelis Tacas taip pat turi nemažai atsiminimų apie savo gimtąjį miestą. Laidos svečias prisipažįsta, jog save mėgsta pristatyti kaip tiesiog dzūką – alytiškį, nors ir gyvena Niujorke.
„Visi mano brendimo metai praėjo Alytuje, senamiestyje, Maironio – Birutės gatvių kampe. Mokiausi aš antroje vidurinėje mokykloje, o kaip anksčiau sakydavom – seminarkėj. Ten buvo geriausi laikai, su draugais per pertraukas bėgiodavom koridoriais ir visą laiką išdykaudavome.“ – juokiasi.
Pašnekovas atskleidžia, jog tuomet, kai čia grįžta, visada stengiasi susitikti su savo jaunystės draugais, su kuriais, kaip pats įvardija, praleido gražiausias gyvenimo dienas, nuo buvimo miesto sode iki mokyklos rūsyje grojant dūdų orkestre. „Man tuomet būdavo pats maloniausias laikas“ – pripažįsta pašnekovas. Anot jo, grįžus čia, nėra nieko skaniau už juodą duoną su rūgščiu pienu.
Trečia pasakojimo dalis:
Pasaulio alytiškių bendruomenei taip pat priklauso ir istorikas Arūnas Puškorius, kurio trauką Alytui pažadino jo a.a. senelis. „Jis buvo puikus dainininkas ir daug dainuodavo. Nemaža dalis dainų buvo istorinės ir tikriausiai visas jų kontekstas persismelkė į mane. Alytus mane visada traukė.“
Pašnekovas pripažįsta, jog šiuo metu Alytuje trūksta kultūrinio potencialo išnaudojimo: „miestas turi unikalią istoriją, pavyzdžiui, anksčiau vienas Nemuno krantas nuo kito skyrėsi dviem savaitėm. Tokių miestų, pripažinkim, yra nedaug.“
Visi trys pašnekovai sutinka, jog nors šiuo metu gyvena ne Alytuje, stiprus emocinis ryšys su miestu yra. Visada smagu skaityti, girdėti ir kalbėti apie savo miestą. Alytus, anot Arūno Puškoriaus, yra prioriteto vietoje.
Laidą kūrė Liudas Ramanauskas ir Gintarė Andreikevičiūtė.
