Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Tęsiame pažintį su Alytaus miesto savivaldybės „Kultūros premijos“ kandidatais. O laureatai bus paskelbti birželio 16 dieną iškilmingo atidarymo metu. (bus tęsinys)
Saulius Lampickas už vertingiausių lietuvių liaudies dailės bruožų išsaugojimą medžio drožyboje, Alytaus vardo garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje, už vieno tituluočiausių liaudies menininkų Lietuvoje vardo išlaikymą, dviejų prestižinių „Aukso vainiko“, apdovanojimų bei dviejų Liongino Šepkos premijų laimėjimą.
„Mano veiklos dabar yra labai daug. Gal tik šiuo metu daugiau Lietuvoje nei Alytuje, bet mūsų Lietuvėlė maža, tai aš kaip ir namuose dirbu. (…) Džiaugiuosi, kad tapau liaudies menininku ir tą žinią nešu per Lietuvą, kartu ir Alytuje Šiemet 30 metų mano gyvenimo kūryboje ir gyvenimo Alytuje. Mane , kaip menininką užaugino Alytus. Pakėliau liaudies menininko vėliavą aukštai, dabar turiu ją nešti ir nenuleisti. Gyvenimo moto… apie tai negalvioju, bet žinau – duodanti ranka niekada nebus alkana. Drožyba – lyg magija, lyg stovėjimas prie gilaus šulinio, kai semi, semi vandenį, o jo daugėja…”
Rūta Mekišaitė – už šokių kolektyvo „Rūta“ auginimą, suaugusiųjų ir jaunimo mokymą šokti, mylėti save, kaip tautą, gerbti tautinį kostiumą, savo istoriją, protėvių palikimą, Alytaus garsinimą Lietuvoje ir Lietuvos vardą Europoje.
„Mano beveik visas gyvenimas yra kolektyvas. Šokti pradėjau anksti. Netikėjau, kad būsiu šokių mokytoja ar vadove. Visą vaikystę galvojau, jog būsiu policininkė. Stuburo trauma norų ir svajonių kelią pasuko kita linkme – į šokį. Man arčiau širdies – liaudiškas šokis. Abu tėvai mėgo šokti, gražiai šoko mano močiutė, tad meilė liaudies šokiui atėjo iš šeimos šaknų. Meilę šokiui skiepindama jaunoms širdims daug kalbu apie tai, kad labai daug galima patirti šokant liaudišką šokį, kad tai yra garbė gebėti šokti savo tautos šokį ir būti drąsiam jį pristatant. (…) Mūsų mieste liaudies kultūra, galima sakyti, visai nepalaikoma. Tauta, kuri atsisako savo pinigo, tautinio kostiumo ir tradicijų – nykstanti tauta”.
Vilija Sližauskienė – už neformaliojo ugdymo veiklą, įvairių sportinių renginių organizavimą, mokyklinių šventinių programų įgyvendinimą, dalyvavimą projektinėse bei visuomeninėje veiklose, už jos ir jos mokinių veiklos įvertinimą daugybe padėkų, apdovanojimų bei diplomų.
„Nuo mažumės buvau judri: šokau, dainavau, sportavau. Džiaugiuosi, kad pas mane ateina žmonės, norintys judėti, norintys paklausti, besidomintys judriu gyvenimu. Aš tik per judėjimą matau savo gyvenimą. Šaukiu visus žmones, kad ir jie taip pat galvotų”.
