Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Kaip nurodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus prižiūrima žiniasklaidos stebėsenos svetainė www.stirna.info duomenimis, per dešimtmetį žiniasklaidos priemones valdančių politikų ir tarnautojų bei jų sutuoktinių skaičius išaugo beveik dvigubai – 2010 metais tokių asmenų buvo 27. Paprastai tai yra regioninės žiniasklaidos savininkai, o išrinkti į Seimą ar savivaldybių tarybas ir toliau valdo žiniasklaidos priemones. Kaip FM99 pasakoja „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas .
Praėjusiais metais su žiniasklaida buvo susiję devyni Seimo nariai, 18 tarybų narių iš Vilniaus miesto, Kelmės, Kėdainių, Mažeikių, Lazdijų, Šalčininkų, Telšių, Plungės, Raseinių, Radviliškio, Tauragės, Ukmergės, Utenos ir Zarasų rajonų savivaldybių, viena savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, vienas europarlamentaras bei šeši anksčiau rinkimuose kandidatavę politikai.
Pernai žiniasklaidos priemones valdė šeši Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai (13 priemonių), penki Socialdemokratų partijos atstovai (17 priemonių), po keturis Darbo partijos (22 priemonės), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (4 priemonės) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (4 priemonės) atstovus ir po du Liberalų sąjūdžio (3 priemonės) bei partijos „Tvarka ir Teisingumas“ (5 priemonės) atstovus.
Žiniasklaidos priemonių turėjo ir po vieną asmenį, kandidatavusį su Lietuvos laisvės sąjunga (3 priemonės), Lietuvos laisvės partija (1 priemonė), bei visuomeniniais rinkimų komitetais „Kitaip“ (2 priemonės), „R. Šimašiaus komanda „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“ (2 priemonės), „Už geresnę ateitį Marijampolėje“ (1 priemonė), „Už geresnį gyvenimą visiems“ (1 priemonė), „Už vieningą Kelmę“ (2 priemonės) ir „Vieningi Zarasai“ (1 priemonė).
„Džiaugiuosi, jog valstybės institucijos suteikia vis daugiau duomenų apie žiniasklaidos savininkus ir finansavimo šaltinius, o žiniasklaidos atstovai vis dažniau siekia veikti skaidriai. Tikiuosi, artimiausiu metu išvysime ir seniai lauktą viešojo sektoriaus kuriamą svetainę VIRSIS, kuri turėtų įnešti dar daugiau skaidrumo į žiniasklaidos pasaulį“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
Iš viso pernai Lietuvoje veikė 1125 skirtingi leidiniai, televizijos, internetiniai portalai, radijai bei naujienų agentūros.
