Petras Auštrevičius: Manau kad tokiais sprendimais ES griauna savo autoritetą

Europos Sąjungos Taryba pirmadienį priėjo išvados, kad Rusija nusiteikusi konfrontuoti su Bendrija, ir nustatė tris savo politikos Rusijos atžvilgiu stulpus, pirmadienį sakė ES užsienio politikos vadovas Žozefas Borelis. 

Europos užsienio reikalų ministrai susitarė į sankcijų sarašą įtraukti keturis aukšto rango Rusijos pareigūnus, kurie laikomi atsakingi už A. Navalno įkalinimą. 

Pokalbis su europarlamentaru Petru Auštrevičiumi

Reaguodamas į šiuos sprendimus Petras Auštrevičius, Europos Parlamento frakcijos „Renew Europe“ („Atnaujinkime Europą“) narys sako: “Man yra asociacija, kad lyg tai buvo pietūs, bet nei pirmo, nei antro patiekalo nebuvo, buvo tik trečias patiekalas, suvalgė desertą, žmonės išsiskirstė ir dabar galvoja jie sotūs ar ne, ar jie padarė teisingą sprendimą ar ne.”

EP Plenary session – Situation in Belarus

Pasak europarlamentaro tokios sankcijos yra per mažos : ,,Čia yra pagrūmojimas mažuoju piršteliu ir tai dar įkišus ranką į kišenę, manau kad tokiais sprendimais ES griauna savo autoritetą.”  

Laikas duoti atsaką nuožmiam Kremliaus puolimui prieš pagrindines žmogaus teises pačioje Rusijoje, taip pat būtina tinkamai reaguoti į agresyvius režimo veiksmus kaimynystėje ir Europoje. Tik ženkliai išplėtus sankcionuojamų asmenų, tiesiogiai susijusių su Kremliumi, sąrašą bus galima tikėtis pokyčių, – tvurtina europarlamentaras.

,,Čia yra pagrūmojimas mažuoju piršteliu ir tai dar įkišus ranką į kišenę, manau kad tokiais sprendimais ES griauna savo autoritetą.” 

Artėjant vasario 22 dienos ES Užsienio reikalų tarybos susitikimui, 162 žinomi visuomenės veikėjai, ekspertai, politikai ir žmogaus teisių gynėjai iš daugiau kaip 40 šalių, taip pat – Rusijos opozicijos nariai, kreipėsi į ES lyderius ragindami imtis neatidėliotinų veiksmų reaguojant į Aleksejaus Navalno neteisėtą įkalinimą ir įvesti papildomas sankcijas V. Putino režimui.

Kreipimasis inicijuotas trijų Europos Parlamento narių – Petro Auštrevičiaus, Raphaëlio Glucksmanno ir Radosławo Sikorskio, taip pat – žmogaus teisių aktyvisto Williamo Browderio, Rusijos demokratijos aktyvisto Vladimiro Kara-Murzos ir Rusijos užsienio politikos ir saugumo eksperto Edwardo Lucaso. Laišku raginama „siekti besąlygiško ir skubaus A. Navalno išlaisvinimo ir policijos smurto prieš Rusijos žmones, dalyvaujančius taikiuose protestuose visoje Rusijos Federacijoje, nutraukimo“.

Buvo kalbama, kad viskas priklauso nuo to, kokius sprendimus priims Rusijos teismas, nors visi puikiai žinojo kokie tie sprendimai bus. Neva, jei Navalnas bus nuteistas, tada ES parodys visą savo galią ir požiūrį. Deja, tai neįvyko, sankcijos nėra pakankamos. 

“Žinant tą faktą, kad Rusijos federacija išlieka labai aktyvia žaidėja, įvykių formuotoja mūsų tiesioginėje kaimynystėje, ar Karaliaučiaus srityje, ar Baltarusijoje, manau, kad tokie nepilnaverčiai sprendimai turėtų uždegti raudoną lemputę, negalime toleruoti tokių dalykų ir manyti, kad sprendžiasi problemos”, – sako P. Auštrevičius.

Baltarusijoje situacija taip pat negerėja, net atvirkščiai. P. Auštrevičius mano, kad reikėtų įvesti visišką ekonominę blokadą: “Manau, kad ES reikia eiti prie totalios ekonominės blokados Baltarusijos atžvilgiu. Deja, tai yra ,,sunki” žinia Lietuvai, kuri yra ekonomiškai susijusi, bet be to manau mes nieko neįveiksime, kiek mes bepadėtume pilietinei visuomenei, kiek mes skatintume žmonių teisių aktyvistus, Baltarusijoje ir Rusijoje niekas nepasikeis.”

Kreipimąsi į ES vadovus prieš susitikimą pasirašė buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, Lietuvos prezidentai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė, pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis ir septyni buvę ES šalių narių vyriausybių vadovai. Kreipimąsi parėmė Lenkijos Senato pirmininko pavaduotojas Michałas Kamińskis, Čekijos, Lietuvos, Latvijos ir Jungtinės Karalystės nacionalinių parlamentų Užsienio reikalų komitetų pirmininkai: Pavelas Fischeris, Žygimantas Pavilionis, Rihardsas Kolsas ir Tomas Tugendhatas, bei Prancūzijos Senato Europos reikalų komiteto vicepirmininkas André Gattolinis. Laišką pasirašė anksčiau Europos Parlamento pirmininko pareigas ėjęs Jerzy Buzekas, Europos Parlamento vicepirmininkė Roberta Metsola ir daugiau kaip 30 esamų ir ankstesnių Europos Parlamento narių, kurie remia pokyčius Rusijoje.

Kreipimąsi taip pat pasirašė už demokratinę Rusiją kovojantys Michailas Chodorkovskis („Atviros Rusijos“ steigėjas), Andrejus Zubovas (Liaudies laisvės partijos „PARNAS“ vicepirmininkas),  Garis Kasparovas (Žmogaus teisių fondo pirmininkas), politologai Lilija Ševtsova ir Andrejus Piontkovskis, žurnalistas Konstantinas Eggertas bei Natalia Arno (Laisvos Rusijos fondo prezidentė).

Paramą kreipimuisi išreiškė 2018 m. Sacharovo premijos už minties laisvę laureatas ukrainietis Olegas Sentsovas, pasaulyje gerai žinomų žmogaus teisių organizacijų atstovai ir aktyvistai, taip pat pripažinti Rusijos ekspertai Stevenas Blockmansas, Davidas J. Krameris ir Brianas Whitmore’as bei Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas.

Europarlamentaras Petras Auštrevičius: Tai kas negalėjo Viktoro Uspaskich sustabdyti Lietuvoje, sustabdė Europoje.

Laida paruošta bendradarbiaujant su EP grupe Atnaujinkime Europą/Renew Europe

Komentarai

komentarai(-ų)