Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Radijo laidų ciklas „Pilietiškumo dėlionė“ – pažvelkime į pilietiškumo sąvoką, apimančią ne vieną aspektą: tai ir piliečio pareigos savo valstybei, tautai, vertybinė moralinė skalė, pagarba šalies istorijai, valstybės simboliams, dalyvavimas kuriant savo šalies ateitį.
„Pilietiškumo dėlionėje“ pokalbis su Lietuvos ekonomistu, sociologu, socialinių mokslų daktaru, profesoriumi Romu Lazutka bei Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovu, profesoriumi Boguslavu Gruževskiu. Kviečiame pasiklausyti pokalbio.
Laidos tema – socialinė atskirtis. O kas tai yra? Socialinė atskirtis apibūdinama, kaip kai kurių narių išstūmimas iš visuomenės, nes jų gyvenimo būdas neatitinka priimtų nuostatų arba jie neturi minimalaus pragyvenimo lygio ar išsilavinimo (benamiai, narkomanai, skurdžiai ir pan.)
Dar metų pradžioje Europos Komisija teigė, kad didžiausi iššūkiai Lietuvai yra sparčiai besitraukiantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius, didėjanti socialinė, pajamų nelygybė ir skurdas. Lietuvoje vienas didžiausių Europos Sąjungoje skurdo ir socialinės atskirties lygmuo, o pajamų nelygybė Lietuvoje didėja nuo 2012 metų.
Europos Komisijos skaičiavimais, kas ketvirtas žmogus Lietuvoje gyvena ties skurdo rizikos riba. Tai – vienas prasčiausių rodiklių ES. Esminiai iššūkiai, lieka per didelė administracinė našta verslui, aukšti darbingo amžiaus žmonių mirtingumo rodikliai, jaunimo emigracija. Tai neigiamai atsiliepia „Sodros“ galimybėms užtikrinti socialines išmokas ir didina biudžeto deficitą. 2014 metais su socialinės atskirties rizika susidūrė 27,3 proc. Lietuvos gyventojų. Nors sumažėjo bendras socialinę paramą gaunančių asmenų skaičius, skurdo rizika auga tarp bedarbių, vyresnio amžiaus, neįgalių gyventojų, taip pat vienišų tėvų. Tai yra daugiau nei 800 tūkst. žmonių, gaunančių apie 260 eurų per mėnesį. Vis dėlto ekonomistai pabrėžia, kad negalima taip tiesmukai vertinti plikų skaičių.
Profesoriumi Romas Lazutka sako, kad Lietuvoje žmonės linkę individualiai tvarkyti reikalus, negu susitarus bendrai.„Daugiau pasikliaunama individualizmu, laisva rinka. Čia, matyt, yra pasekmės tam tikros ilgametės propagandos Nepriklausomoje Lietuvoje, kai atmetami bet kokie kolektyviniai sprendimai arba jie sumenkindami.“, – sako Romas Lazutka.
Tuo tarpu Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis sako, kad skurdas ir socialinė atskirtis gerovės valstybėje yra ne ekonominė problema, o dorovinė, moralinė problema. „Lietuva socialinės atskirtie požiūriu tvarkosi gana prastai. Skandinavijos šalyse arba Čekijoje, Lenkijoje socialinei politikai yra skiriamas nemažas dėmesys. Mums yra iš ko pasimokyti, kaip tvarkytis, kad socialinės atskirties būtų mažiau. Tiesiog Lietuvoje šiai sričiai dėmesio visada pritrūksta“, – teigia Boguslavas Gruževskis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad efektyviausiai atskirtį padeda mažinti motyvacija dalyvauti darbo rinkoje. Tačiau, priešingai nei ekonomistai, akcentuoja socialinių, psichologinių, sveikatos apsaugos priemonių prieinamumą ir jų plėtrą regionuose.
Laidą parengė Liudas Ramanauskas 
