Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Informaciniame kare – manipuliacijos grėsmės. Kaip pažinti galimas manipuliacijas? O ar žinojimas kokiomis priemonėmis ir technikomis meluojama gali padėti ugdyti kritišką mąstymą?
„Nelabai į tai reaguoju, bet dezinformacija didelė – paperkami žmonės, kurie sėdi čia ar Rusijoje – nežinau, tačiau jie skleidžia tą blogą informaciją, kad sukiršintų Lietuvos žmones tarpusavyje arba su valdžia“ – kalba alytiškė, paklausta ar pastebi informacinį karą viešojoje erdvėje.
Propagandos tikslas – daryti įtaką auditorijai. Politikos apžvalgininkas Aleksandras Matonis sako, kad per pastaruosius metus paaštrėjus politinei situacijai, esant aktyvioms Rusijos informacinėms manipuliacijoms, mūsų sąmoningumas išaugo.
„Smarkiai pasistūmėjome į priekį, jeigu lyginsime dabartinę situaciją su buvusia prieš keletą metų. Atpažįstame propagandos apraiškas. Pavyzdžiui, patys gyventojai protestavo nenorėdami, kad į Lietuvą koncertuoti atvyktų tam tikras ideologines tendencijas atvežantys atlikėjai. Mes jau žinome su kuo ir kokiomis formomis ateina propaganda. Visuomenės aktyvumas padidėjo – ji reiškia nuomones tiek internete, tiek socialiniuose tinkluose, rengia palaikymo akcijas. Manau, per pastaruosius metus pati Rusija padėjo mums suprasti, ko reikia saugotis ir iš kur ateina grėsmės. Pagrindinis tikslas šiuo metu – padėti visuomenei išmokti mąstyti kritiškai“ – apie pastarojo meto tendencijas kalba A. Matonis.
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius informacinį karą, apie kurį šiuo metu yra daug kalbama, vadina informaciniu chaosu. „Ne propagandos daugėja, daugėja triukšmo ir informacinio chaoso. Gebėjimas atskirti kur yra tikra informacija, o kur yra žinios, kur žurnalistinis įdirbis, o kur tik manipuliacija – tai yra savotiškas iššūkis. Labai svarbu šnekėti apie savotišką komunikacinę kompetenciją. Prieš kurį laiką tokios diskusijos (atsiradus informacinėms technologijoms) buvo apie kompiuterinį raštingumą – vien tik tam, kad žmogus pasiektų ko nors savo karjeroje. Reikia pripažinti, kad informacijos begalė, o visuomenė kartais pakliūna į spąstus tarp manipuliacijos ir patikrintos informacijos.“
Dėstytojo dr. Nerijaus Maliukevičiaus teigimu, yra kelios propagandos technikos, pasitelkiamos ne tik Rusijai palankios informacijos skleidimu, tačiau pastebimos ir rinkiminių kampanijų metu Europoje ar Lietuvoje. Kai kurios jų:
- Etikečių klijavimas – naudojami specifiniai kalbiniai terminai, siekiant sukurti reikiamą kontekstą (pavyzdžiui, teroristų grupuotės vadinamos separatistų pajėgomis)
- Paprastas žmogus – pateikiamos vadinamųjų paprastų žmonių nuomonės, siekiant sustiprinti pojūtį, kad eiliniai gyventojai supranta, kas vyksta aplinkui
- Instruktavimas – žmonėms patariama, kaip suprasti informaciją ir kur jos ieškoti
- Aukos statusas – vienai iš pusių priskiriamas aukos statusas, nepateikiant konteksto ir nesiaiškinant, kas kaltininkas, o kas auka
- Supaprastinimas – sudėtingi procesai aiškinami paprastai, nutylint detales
- Tyla – apie įvykį pranešama praleidžiant svarbų jo aspektą
- Eksperto žodis – sudaromas įspūdis, kad pateikiamas ne vienas ir tas pats požiūris
„Banalios tiesos, kurias, atrodo, turėtumėm suprasti iškart, dažnai propagandos apsupamos emocijų. Tada nėra elementariausių kritinio mąstymo elementų. Siūlau reaguoti ne į emocijas, o į informacijos patikimumą, jos tikrumą, stebėti šaltinius.“ – sako dr. Nerijus Maliukevičius.
Anot pašnekovų, kritinį mąstymą būtina ugdyti – tuomet propagandos tikslas priversti apie kažką galvoti, o ne kaip galvoti nebus pasiektas arba bent netapsime propagandos aukomis.
Apie propagandos grėsmę plačiau „FM99“ laidoje „Pilietiškumo dėlionė“ (programos įrašą rasite viršuje) bei M. Starkaus prodiusuotame dokumentiniame filme „Karas 2020-ieji. Rusijos informacinė agresija“:
Laidą parengė Vida Grišmanauskienė
