Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Radijo laidų ciklas „Pilietiškumo dėlionė“ – pažvelkime į pilietiškumo sąvoką, apimančią ne vieną aspektą: tai ir piliečio pareigos savo valstybei, tautai, vertybinė moralinė skalė, pagarba šalies istorijai, valstybės simboliams, dalyvavimas kuriant savo šalies ateitį.
Viena svarbiausių demokratinės visuomenės vertybių – žodžio laisvė, tačiau neretai žiniasklaida tampa informacinio karo įkaite arba galingu ginklu. Informaciniame kare visuomenės informavimo priemonės neretai tampa mūšio lauku, o kartu pagrindiniu karo įrankiu, todėl jai tenka didžiulė atsakomybė. Žiniasklaida dažnai vadinama ketvirtąja valdžia. Pasitikėjimas ja Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos sąjungoje.
Balandį 28 Europos Sąjungos šalyse atlikta apklausa atskleidė, kad vidutiniškai ES žiniasklaida linkę pasitikėti 34 proc. respondentų, kai tuo tarpu Lietuvoje 46 . Lietuvai tenka šešta vieta. Mūsų šalyje žiniasklaida nepasitiki 50 proc., nuomonės neturi 4 proc. respondentų. Tiesa , pagal šį tyrimą, didžiausias pasitikėjimas žiniasklaida yra Suomijoje (61 proc.), Portugalijoje (57 proc.), Bulgarijoje (48 proc.), Nyderlanduose ir Rumunijoje (po 47 proc.). Mažiausiai pasitikinčiųjų žiniasklaida yra Graikoje (15 proc.), Jungtinėje Karalystėje (21 proc.) ir Prancūzijoje (23 proc.).
Žiniasklaidos autoritetas nėra mažas. Ji pateikia informaciją ir tuo pačiu formuoja nuomonę, sako Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto docentas, daktaras, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narys Mantas Martišius. „Žiniasklaida dažnai yra informacijos skleidėja ir nešėja, bet ji formuoja ir nuomonę, todėl tą suprasdamos kai kuriuos šalys į tai investuoja didelius pinigus, kad būtų suformuota tinkama nuomonė, kuri naudinga tos informacijos kūrėjų interesams,“ – sako Mantas Martišius.
Anot Žurnalistikos instituto docento, jeigu žmogus ilgai gyvena tam tikroje informacinėje erdvėje, nori ar nenori jis pradės perimti tam tikrus šablonus, naratyvus, pasakojimus, kurie yra pateikiami. Žmogus automatiškai pradės kelti tam tikras temas ir sakyti tam tikras tiesas, kurias jis yra girdėjęs, nes žiniasklaida yra ta erdvė, kuri paaiškina apie mus supančius dabarties įvykius.
Tuo tarpu šiandien ginklai nebėra svarbiausia priemonė, sprendžiant tarp šalių kylančius konfliktus. Informacija ir tinkama komunikacija – nepalyginti pažangesni metodai. Taip atsiranda informaciniai karai, kurių išskirtinumas tas, kad jie gali būti naudojami ir taikos metu. O karo tikslas – formuoti visuomenės nuomonę. Atliktas tyrimas parodė, kad socialiniame tinkle „Facebook“ apie 6 proc aktyvių komentuotojų generuoja apie 36 proc turinio. Tuo tarpu pateikiantys po 1 komentarą – geba suformuoti 29 procentus turinio – sako Mykolo Romerio universiteto verslo medijų mokyklos profesorius, teisės mokslų daktaras Darius Štitilis.
„Mes keliame problemą ir tą įrodinėjame moksliniais tyrimais, kad elektroninėje erdvėje galima formuoti visuomenės nuomonę ir tam tikros jėgos, įskaitant ir mums priešiškas jėgas, tą gali daryti labai sėkmingai. Vartotojams reikėtų žinoti, kad nereikėtų pasikliauti komentaruose pateikiama informacija ir jos gauna ir nedaryti iš to išvadų. Mąstyti reikia savarankiškai,“ – sakė teisės mokslų daktaras Darius Štitilis.
Lietuvoje priimtas Kibernetinio saugumo įstatymas, veikia ir Ryšių reguliavimo tarnybos reagavimo į kibernetinius incidentus komanda (CERT), ir naujai įkurtas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. Šių organizacijų svarba užtikrinant valstybės kibernetinį saugumą milžiniška, visgi net ir šios organizacijos nepadarys darbo, kurį dėl savo pačių saugumo gali ir privalo viduje atlikti pačios įmonės ir organizacijos.
