Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Radijo laidų ciklas „Pilietiškumo dėlionė“ – pažvelkime į pilietiškumo sąvoką, apimančią ne vieną aspektą: tai ir piliečio pareigos savo valstybei, tautai, vertybinė moralinė skalė, pagarba šalies istorijai, valstybės simboliams, dalyvavimas kuriant savo šalies ateitį.
Šiandien laidoje pokalbis apie labai pilietišką akciją „Darom“, kuri kviečia jungtis tvarkyti aplinką ir būti drauge. Apie tai pokalbis su akcijos vadove Kristina Baranauskaite. Šiais metais vyks dešimtoji jubiliejinė akcija „Darom“. Organizatoriai kviečia įmones, visuomenines organizacijas ir visus gyventojus, neabejingus savo miesto švarai bei tvarkai, balandžio 22 d. 10 val. dalyvauti akcijoje „Darom“.
„Darom” arba „Let’s do it World“ – tarptautinė organizacija, kuri vienija 113 pasaulio valstybių. Šiai dienai, Lietuva yra sukaupusi didžiausią patirtį visame pasaulyje organizuojant masines aplinkos tvarkymo talkas. Idėjos autoriai – estai, tačiau Lietuva buvo, viena iš pirmųjų šalių, kuri prisijungė prie šio judėjimo. DAROM akcija yra vienas didžiausių renginių Lietuvoje, kuris atkreipia dėmesį ne tik į aplinkosaugos problemas Lietuvoje ir visame pasaulyje, bet skatina savanorystės, socialinio atsakingumo ir pilietiškumo jausmus.
Kaip sakė Kristina Baranauskaitė, „Darom“ yra viena didžiausių socialinių akcijų Lietuvoje. „Mes organizuojame ne tik kasmetines visuotines talkas, tačiau ir plečiamės ir siekiame organizuoti ir socialinius, kultūrinius, švietimo projektus, kurie skatina bendruomeniškumą ir lietuvių pilietiškumą,. Mūsų akcijoje dalyvauja labai įvairūs žmonės: nuo valdžios atstovų iki paprastų žmonių. Ši akcija apjungia visus visuomenės lygmenis. Labai džiaugiamės, kad akcijoje susitinka visi žmonės, nesvarbu kokiam socialiniam sluoksniui jis priklauso. Jie siekia bendro tikslo – švaresnės aplinkos ir gamtos“, – sakė K.Baranauskaitė.
Dar viena laidos pašnekovė Kultūros paveldo departamento atstovė dr. Margarita Janušonienė. Tai žmogus, kuris nuolat propaguoja krašto paveldą ir stengiasi, kad jis būtų išsaugotas, vien tam, kad nebūtų nukirstos šaknys. „Džiugu, kad visuomenė vis labiau domisi paminklų būkle, reiškia savo nuomonę. Išsaugoti galime tai, kas rūpi žmonėms, o kad rūpėtų labiau, turėtų prie to prisidėti įvairios institucijos. Nuo mokyklos suolo turi būti aišku, ką ir kaip mes turėtume vertinti. Pagrindinė problema švietimo trūkumas ir ne tik paveldosaugos srityse bet ir kitose. Reikia mokėti džiaugtis, tuo ką turime, o turime pakankamai nemažai. Dar yra daug dalykų, kurie neįrašyti į pavaldo registrą. Nes paveldas yra vietos, miesto tapatumo ženklai, kurie turėtų būti išsaugoti. Ieškome būdų kaip gyventi, kad nepadarytume žalos ateinančioms kartoms, neprotingai kažką suprojektuodami ir pastatydami arba sunaikindami. Juk kiekviena karta palieka savo ženklus, pėdsakus, bet tai ir turėtų būti harmoningi, įsiliejantys pėdsakai, o ne trypimas, kad po mūsų jau nieko”, – sakė M.Janušonienė.
Bendruomeniškos ar individualios iniciatyvos palaikytojai ir atkurdami sakralinį paveldą prisideda reikšmingai. Kaip sakė Margarita Janušonienė, to pavyzdys yra Rudaminos bendruomenė. „Praėjusiais metais buvo sutvarkyta Rudaminos bažnyčia. Ši istorija įdomi tuo, kad negavus valstybės finansavimo, o bažnyčios bokštai buvo avarinės būklės, galėjo ką nors ir sužaloti. Bažnyčios renovacijai lėšų skyrė vienas verslininkas, kuris skyrė beveik pusė milijono eurų. Tokia vieno žmogaus auka, man nėra žinoma per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Iš esmės viskas buvo sutvarkyta, ir stogas perdengtas, ir fasadas bei kiti darbai. O Rudaminos bažnyčia yra labai graži. O Rudaminos miestelyje yra ir daugiau paveldo objektų: Rudaminos piliakalnis, Rudaminos dvaras”, – pasakojo paveldosaugininkė.
Laidą kūrė Vida Grišmanauskienė
