Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą: Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox
Lietuva antra Europos Sąjungoje pagal piratavimo internete lygį. Tačiau jau yra pirma pradėta byla dėl nelegalių sporto transliacijų. Nors daugėja legalaus turinio naudotojų, tačiau galvojančių, kad internete viskas nemokamai, dar pakanka.
Kaip tai vyksta, kokie piratavimo mastai ir kas turi su tuo kovoti, jei išvis tai įmanoma?
Apie tai – europarlamentaras Petras Auštrevičius, informacinių technologijų ir saugumo ekspertas Marius Pareščius, Lietuvos Bushido federacijos prezidentas Donatas Simanaitis, UAB „Bitė Lietuva“ komunikacijos vadovas Jaunius Špakauskas, LRTK visuomenės informavimo skyriaus vedėja Birutė Keršienė ir LATGA Muzikos kūrinių skyriaus vadovas Paulius Sartatavičius.
Tiesioginės sporto transliacijos neapsaugotos, neteisėtos pajamos per metus siekia pusę milijardo
Europos Parlamente iškelta iniciatyva užkirsti kelią nelegalioms sporto renginių transliacijoms internetu. Dabartinės taisyklės neužtikrina tinkamo reagavimo į nelegalias transliacijas, kaip ir į daugelį kitų nelegalių veiklų virtualioje erdvėje. Todėl siekiant užkirsti kelią sporto renginių transliacijų piratams europarlamentarai siūlo įpareigoti iškart stabdyti nelegalias sporto renginių transliacijas internetu. Kodėl akiratyje būtent sporto transliacijos – sporto renginiams šiuo metu netaikoma autorių teisių apsauga, o ES taisyklės neapsaugo tokių renginių organizatorių teisių.
2019 m. ES neteisėtos transliacijų platformos surinko 7,6 mln. prenumeratorių. Neteisėtos pajamos sudarė maždaug 522 milijonus eurų, buvo išvengta 113,5 milijono eurų PVM. Jei tas pats abonementų skaičius būtų parduotas teisėtai, legalių transliuotojų pajamos kasmet padidėtų 3,4 mlrd. eurų.
Kaip veikia piratai?
Kaip vyksta piratavimas ir kaip su juo kovoti pasakoja informacinių technologijų ir saugumo ekspertas Marius Pareščius.
„Turinį, kuris yra skaitmeniniam arba analoginiam pavidale, piratai bando retransliuoti, ir tą turinį rodydami savo kanalais stengtis išvengti oridiganalus transliuotojo reklamų. Kai kuriais atvejais modifikuoja turinį, pridėdami titrus, pasodindami savo vertėją ar komentatorių, o kai kuriais atvejais netgi pridėdami konkurentų reklamą, jeigu, pavyzdžiui, Apple renginys, o rodoma Microsoft arba Google reklama“, – pasakoja Marius Pareščius.
Lietuvoje populiariausias sporto renginių retransliavimas ir pavieniais atvejais Lietuvoje matomos televizijos retransliavimas išeiviams, gyvenantiems užsienyje. Įvairios platformos perimdamos signalą Lietuvoje jį konvertuoja į tinkamą perduoti internetu ir parduoda užsienyje už abonentinį mokestį.
Galutinis vartotojas ne visada suvokia, kad gauna piratinį turinį, dalis tiesiog nusiperka pagal skelbimą ir nežino, kad turinys nelegalus. „Penkiasdešimt ant penkiasdešimt“, – apie suprantančius, kad dalyvauja vagystėje vartotojus sako ekspertas.
Tiesioginės sporto transliacijos dažniausiai parduodamos per įvairius sporto, lošimų ir panašius portalus, sako M.Pareščius, tad gali būti, kad net žiūrinčiajam transliacija gali būti nemokama, nes uždirbama kitais būdais.
„Mano žiniomis Lietuvoje yra iki 20 aikštelių, aš jas taip vadinu, kur turinys yra skaitmenizuojamas iš palydovinio į skaitmeninį čia Lietuvoje, po to vienu signalu perduodama kažkur į duomenų centrus Vokietijoje, Skandinavijoje, Azijoje ir arabų valstybėse, ir toks turinys yra rodomas vietinėje rinkoje jau kaip piratinis“, – dar vieną schemą atskleidžia M.Pareščius.
Kaip su tuo kovoti?
Užkardymo priemonių yra, sako ekspertas. Vienas jų – gaudyti abonentą, kuris retransliuoja. Kitas – resurso, kuriame pasiekiamas turinys išjungimas – tokių kaip Youtube kanalas, Vimeo ar panašiai.
„Netikiu šimtaprocentiniu pasisekimu, lygiai kaip torentų išjungimas, nes išjungus nekoduotą informacijos, priėmimą piratai pereis į kitas technologijas, kurios bus sudėtingiau pasiekiamos“, – svarsto pašnekovas.
Anot jo, kovai su visais nelegaliais dalykais techninės priemonės nebus efektyvios, geriausias būdas tai užkardyti – sekti pinigus: „Piratai turi turėti būdą surinkti pinigus. Jeigu jie nesurinks pinigų paprastom, efektyviom priemonėms, jie neturės už ką išlaikyti savo technologines aikšteles“.
„Apsunkinus pinigų surinkimą, kad paprastas vartotojas iš namų to negalėtų padaryti, piratams jau bus sunku gyvent. Aš tai sakau, kaip vienas seniausių Lietuvoje piratų, pirataut pradėjau 1985 metais“, – prisipažįsta Marius.
Pradėtas tyrimas pagal Tarptautinės Bušido Federacijos skundą
Vienas iš atvejų, kuomet pradėtas tyrimas dėl sporto transliacijų vagysčių – Tarptautinė Bušido Federacija (IBF) kreipėsi I Vilniaus apygardos prokuratūrą ir buvo pradėtas tyrimas. Lietuvos Bushido federacijos prezidentas Donatas Simanaitis sako, kad visą informaciją ir įrodymus teko surinkti patiems, nors ieškinys siekia netoli milijono.
„Pareigūnai žiūri į internetines vagystes kaip į ne vagystę, nors šiai dienai didžiausios vagystės vyskta internete ir didžiausi žmonių apiplėšimai“, – sako Donatas Simanaitis.
Federacijos vadovas sako, kad pareigūnai nesupranta šių veiklų, nors sumos, kurios pavagiamos itin didelės: „Aš jums galiu atskleisti sumą, kokiai paduotas ieškinys – trims asmenims virš 800 000 eurų, tai nėra vaikiškos sumos, o iki kur tyrimas nuves, tai belieka laukti“.
Anot D.Simanaičio, gerų pavyzdžių yra Lenkijoje, kur kibernetiniams nusikaltimams skiriamas itin didelis dėmesys. Jis tikisi, kad ir Lietuvoje pavyks pasiekti, kad vagysčių vykdytojai būtų nubausti, jei ir nepavyks išieškoti federacijos prarastų pinigų.
„Mes patys juos nustatėme, patys surinkom duomenis, patys pateikėm ant lėkštutės pareigūnams visus įrodymus, kas ir kaip buvo atliekama“, – pasakoja D.Simanaitis.
„Daug atvejų buvo, vogė tai labai daug, bet paėmėm tris gal mažiausiai užsislaptinusius ir padavėm ieškinius, o vagiančių buvo labai daug, mes ir toliau juos nustatinėjam, vėl bus turnyras, vėl mes juos nustatinėsim“, – sako Donatas, su viltimi, kad galiausiai piratavimas baigsis.
Donatas Simanaitis pasakoja ir apie apie būdus surinkti pinigus, be to, žiūrintis dažnai žino, kad gauna nelegalų turinį, nes besidomintiems būna iš anksto pranešama, kad bus transliacija ir kur ją galima pamatyti – išskirtinai tam tikroje svetainėje, tad ieškantys tokio pat turinio kitur žino, kad jis nėra teisėtas.
„Įmanoma ir visiškai išnaikinti tada, kai už tokios dalykus bus imtasi rimčiau žiūrėti“, – viliasi Lietuvos bušido federacijos prezidentas.
Europos Parlamento iniciatyva dėl trūkstamo reguliavimo
Europarlamentaras Petras Auštrevičius sako, kad Europos Parlamente svarstoma iniciatyva dėl tiesioginių sporto transliacijų apsaugos jau nenauja, diskusijos EP prasidėjo prieš keletą metų, nes trūksta šios srities reguliavimo. Jis pasakoja, kad ES šalys įvairiai tvarkosi pačios, bet nėra bendro apibrėžimo dėl sporto transliacijų.
„Jungtinė Karalystė, Airija naudoja tiesioginį blokavima, Italijoje ir Graikijoje priimta administracinė blokavimo sistema, Portugalijoje – savanoriškas susitarimas, bet vistiek, matyt, apeinama“. P.Auštrevičius sako, kad JK, Prancūzijoje paparandamos pajamos sudaro apie 180 milijonų.
„Lietuva prisikiriama prie valstybių, kur 4-5 miljonai galimai „nuplaukia į šalį“ per neteisėtą transliaciją, todėl ir siūloma, kad būtų įteisinta interneto paslaugų tiekėjų pareiga nedelsiant sustabdyti transliacijas ne vėliau kaip 30 minučių nuo pranešimo gavimo. Galbūt tai yra sprendimas, jeigu jis nesuveiks, ieškosim kitų“, – sako europarlamentaras Petras Auštrevičius. Taip pat teisėtų kanalų geresnė sklaida ir jų prieinamumas yra viena iš priemonių valdyti procesą. Apie nelegalaus turinio vartotojų atsakomybę nekalbama, siekiama reguliuoti jo tiekėjus.
Piratavimas – daugiamilijoninė industrija Lietuvoje
Tuo metu vieno iš interneto tiekėjų UAB „Bitė Lietuva“ atstovas Jaunius Špakauskas sako, kad Lietuva Europos Komisijos duomenimis yra antra pagal piratavimą po Latvijos, o interneto tiekėjai veikia kiekvienas savo supratimo rėmuose, nes kitokio reguliavimo šioje srityje nėra.
Anot Špakausko, ilgą laiką į internetinį piratavimą žiūrėta visiškai ne tuo kampu, o piratavimo verslininkai užkuria visą nusikaltimų grandinę.
„Vienas didžiausių mitų, kad piratavimas yra kažkių berniukų su kapišonais laisvalaikio užsiėmimas. Ir jeigu paguglintumėte apie piratavimą, tai 99 procentų visų publikacijų apie iliustruojama būtent tokiais vaizdiniais“, – sako J.Špakauskas.
Tiesa, anot jo, labai nepatogi, o piratavimo „verslininkai“ sukuria ištisą nusikaltimų grandinę, apie kurią supratimo Lietuvoje trūksta: „Piratavimas yra labai didelė industrija, kuri yra sutelkta labai nedidelio žmonių rato rankose – tai daugiamlijoninė industrija, kuri veikia šešėlyje, tai dar viena šešėlio forma šalia cigarečių kontrabandos ir mokesčių vengimo ir kitų. Ir tai sukelia daugybę kitų problemų šalyje, nes tuos dešimtis milijonų, kuriuos uždirbi, dar reikia „išplauti“.”
Jaunius sako, kad priemonių yra, bet reikia veikti sistemiškai ir mini mokėjimo platformas kurios priima mokėjimus už piratinį turinį.
„Reikia eiti metodiškai per įvairias sritis, pavyzdžiui – neleidžiant už piratinį turinį, vogtą turinį, mokėti per Lietuvos finansų įstaigas. Iki šiol tas yra leidžiama. Dar visai neseniai per mokėjimo įstaigą Paysera galėjai susimokėti už vienos pagrindinių piratinių svetainių filmai.in turinį. Nenormalu, kad per bankinę sistemą eina pinigai už nusikalstamą veiką, bet tokia yra mūsų realybė“, – teigia J.Špakauskas ir džiaugiasi, kad Seime šiuo metu siūlomos pataisos šiuos dalykus užkardyti.
Kita efektyvi priemonė – jeigu piratinio turinio nebūtų galima rasti paieškos sistemose, tokiose kaip Google. „Galima žiūrėti ir gaudyti piratus nusikaltelius, kurie ne visi identifikuoti ir sudėtingos gaudynės, arba gali žiūrėt į kitą pusę ir ne gaudyti nusikaltėlius, o suskaičiuoti legalius rinkos žaidėjus, kurių gerokai mažiau“, – svarsto „Bitė Lietuva“ atstovas. Jeigu transliacijos srautas eina ne iš vieno tų legalių atstovų, vadinasi tai nelegalu.
Konkretus atvejis, kuomet nuo piratų nukentėjo filmų festivalis „Kino pavasaris” ir kino gerbėjai.
„Pačią pirmą festivalio dieną buvo „nukosėti“ keli filmai, kurie dar nebuvo rodyti, dar neturėjo kinoteatrinės premjeros Prancūzijoje, tai buvo prancūziški filmai, iš „Kino pavasario“ tą pačią dieną buvo atimtos teisės į tą turinį ir nuo to visi Lietuvos kino gurmanai, deja, labai nukentėjo. Pats „Kino pavasaris“ patyrė milžiniškų nuostolių, o galimybės su institucijų pagal operatyviai pašalinti tą vogtą turinį, kad jis būtų neprieinamas piratinėse svetainėse, paprastai trunka apie keturis mėnesius“. – konkretų atvejį pasakoja J.Špakauskas.
Anot jo, gera žinia, kad atsinaujinusi Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) kovą su piratavimu laiko prioritetu. Dar viena iniciatyva yra iš legalaus turinio aljanso „Baltas“, kurio viena steigėjų yra „Bitė Lietuva“, kad atsirastų nuolatinė veikianti greitojo reagavimo tarnyba tokiems atvejams, kaip premjeros ar tiesioginės sporto transliacijos, spręsti.
Apie siūlymą, kad interneto tiekėjai turėtų per pusvalandį išjungti piratus, Jaunius sako , kad jis „įdomus“, bet sunkokai įgyvendinamas – blokavimas nevyksta vieno mygtuko paspaudimu, tam reikia specialių priemonių.
Piratinių svetainių lankomumas stipriai sumažėjo, sako LRTK
LRTK visuomenės informavimo skyriaus vedėja Birutė Keršienė sako, kad komisija imasi priemonių, uždaro nelegalų turinį platinančias svetaines ir anot jos, tai veikia – piratinių svetainių lankomumas, anot LRTK stebėsenos skyriaus, sumažėjo 60%. Viešai LRTK svetainėje skelbiami ir jų sąrašai.
Nors LRTK ir pati vykdo stebėseną, paprastai stebimos jau kartą blokuotos svetainės, o dėl naujų, anot B.Keršienės, pagal įstatymą numatyta, kad kas nors turi kreiptis ir prieš tai dar patys kontaktuoti su piratais.
Kalbant apie terminus, per kiek laiko galima svetainę blokuoti – iki dviejų savaičių. Atvejis nustatomas, tada reikia, kad įvyktų LRTK posėdis, kuris vyksta kartą per savaitę, tada jį turi patvirtinti administracinis teismas ir tada per penkias dienas svetainė blokuojama.
Tačiau tiesioginėms transliacijoms blokuoti variantų nėra. „Taip greitai tai nebent būtų priimtas įstatymas kažkoks, nauji nurodymai, bet šiuo metu tokio nėra“, – sako Birutė Keršienė.
LATGA savo įrankių neturi
Dar viena pašnekovų paminėta institucija – Lietuvos autorinių teisių gynimo asociacija – LATGA.
Kaip sako Muzikos kūrinių skyriaus vadovas Paulius Sartatavičius asociacija dalyvauja įstatymų leidybos ir nelegalių puslapių blokavimo procese bet daugiau įrankių neturi.
Sporto renginiams nėra taikoma autorių teisių apsauga, nes, ES autorių teisių įstatymuose tai nėra apibrėžta kaip „darbas“, nors sporto renginių įrašai yra saugomi.
Kai kurios šalys yra įvedusios specialias tiesioginių transliacijų taisykles, tačiau jos nėra suderintos ES lygiu. Tuo metu tiesioginis sporto renginių transliavimas sudaro didžiąją dalį šių renginių organizatorių apyvartos.
Rezoliucija neteisėtos sporto renginių transliacijos internete Europos Parlamente priimta 479 EP nariams balsavus už, 171 prieš ir 40 susilaikius. Tai EP teisėkūros iniciatyva, todėl Europos Komisija privalės reaguoti.
Su sportu susijusiuose sektoriuose sukuriama 2,12 proc. ES BVP ir 2,72 proc. užimtumo.
Klausykite plačiau „Europos klubo” podcast’e.
Daugiau Europos klubo laidų surasite nuorodoje: http://www.fm99.lt/category/europos-klubas/
Europos klubas dalinai finansuojamas Europos Parlamento
Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.
Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.
- Patalpos Alytaus teatre tuščios jau treti metai
- Geradarystės vakaras „Leisk suknelei gyventi” jau balandžio 17-ąją!
- Vidzgiryje Alytuje automobilio parkavimas kainuos 5,6 karto brangiau nei Vilniuje prie Katedros
- KITI VEIDAI: Ieva Jakubauskaitė ir jos debiutinės knygos „Oda, kvepianti chalva“ pristatymas
- Alytuje vyras pavogė du viskio butelius už 175 eurus
