Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Radijo stoties FM99 eteryje laida „Pirmas puslapis“ apie tai, kokios aktualiausios naujienos šiandien pirmuosiuose naujienų portalų ir laikraščių puslapiuose.
Lietuvos žinios: Varšuvoje su Lenkijos Senato ir Seimo nariais susitikti turėję Lietuvos parlamentarai sulaukė laiško, kuriame paprašyta kuriam laikui atidėti vizitą, rašo „Lietuvos žinios”. Dviejų dienų vizitą Lenkijoje Seimo delegacija turėjo pradėti vakar. Tačiau praėjusią savaitę Seimo Europos reikalų komitetą (ERK), kurio nariai ir buvo kviečiami apsilankyti Varšuvoje, pasiekė Lenkijos Senato Užsienio ir Europos Sąjungos (ES) reikalų bei Seimo ES reikalų komisijų pirmininkų pasirašytas laiškas, kuriame prašoma nukelti vizitą palankesniam laikui. Lenkijoje dėl konstitucinės krizės susiklostė sudėtinga politinė situacija, į kurią esą ir turi koncentruotis šios šalies politikai. Nors toks motyvas – svarus, ekspertai pažymi, jog susidariusi padėtis dar kartą patvirtino, jog dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos santykiai išgyvena krizę.
Seimo ERK pirmininko Gedimino Kirkilo teigimu, jį įtikino kolegų iš kaimyninės šalies nurodyti motyvai, ir jis „neieškantis sąmokslo teorijų”. Kada galėtų vykti parlamentarų vizitas į kaimyninę šalį, G. Kirkilas su Lenkijos Seimo ES reikalų komisijos pirmininke Izabela Kloc ketina aptarti šio mėnesio pabaigoje. G. Kirkilo teigimu, dvišaliais vizitais mūsų šalių parlamentarai nesikeičia jau bemaž metus, politiniuose santykiu tarp mūsų šalių justi šaltukas. Tačiau apžvalgininkas Jacekas Komaras viliasi, jog, nepaisant užsitęsusios pauzės dvišaliuose politiniuose santykiuose, Seimo narių vizitas į Lenkiją vis dėlto įvyks, tik, pasak jo, „sunku pasakyti, ar tai bus taip greitai”.
Klaipėda: Likus mažiau nei mėnesiui iki Seimo rinkimų, uostamiestyje atsirado politinei reklamai skirti stovai. Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Michailovo teigimu, verslininkai mėnesiui miestui išnuomojo 55 konstrukcijas ir privalo jas prižiūrėti, kol vyks rinkimų kampanija, kad politinė reklama nebūtų nudraskyta, o patys stovai – nenuversti. Savivaldybei jų nuoma atsiėjo apie 12-13 tūkst. eurų, bet kol kas politikai teikti informacijos juose neskuba – kol virtualioje erdvėje rinkėjai sotinami pažadais, politinės reklamos stovai boluoja tušti. Anot A. Michailovo, savivaldybės tikslas – juos pastatyti, o kaip aktyviai jie naudojami, priklauso nuo pačių politikų.
Šiaulių kraštas: Šiaulių miesto 780 metų gimtadienio šventėje per mero padėkos vakarą penktadienį inauguruotas naujas miesto garbės pilietis – Prezidentas Valdas Adamkus. Jis pasirašė Garbės piliečių knygoje, pasakė sveikinimo ir padėkos kalbą. Šiaulius jis pavadino „jūsų ir mano miestu”. „Sakau ir mano, nes su Šiauliais susijusios Almos ir mano giminės linijos, čia turiu ne vieną artimą žmogų, daug bičiulių ir draugų”, – sakė V. Adamkus. Jis tapo 39-uoju Šiaulių miesto garbės piliečiu.
Lietuvos rytas: Vilniuje praėjusią savaitę prasidėjęs 26-asis senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale” atsigręžė į mažiau žinomas istorines asmenybes. „Banchetto musicale” festivalį šiemet puošia dedikacijos net šešioms karalienėms, tarp jų – Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto pirmajai ir trečiajai žmonoms Elžbietai ir Kotrynai Habsburgaitėms. Dariaus Stabinsko ir Gintauto Venislovo vadovaujamas ansamblis „Brevis” koncertu „Dvi Habsburgų moterys” pabandė atskleisti Elžbietos ir Kotrynos muzikinę aplinką, jų dvaruose skambėjusius, kelionėse lydėjusius kūrinius. Muzikantai pabandė praskleisti dar menkai Lietuvoje tyrinėtą valdovų žmonų dvaro fenomeną. Festivalis pakvies į dar septynis įdomius koncertus, apdainuos ir tris Anglijos valdoves.
Klaipėda: Šį penktadienį Klaipėdos gyventojai kartu su visa Lietuva judės šokio žingsniu – uostamiestis, kaip ir kiti Lietuvos miestai bei miesteliai, dalyvaus Lietuvos liaudies kultūros centro rengiamoje akcijoje „Visa Lietuva šoka” – Meno kieme miestiečiai bus įtraukti į tradicinių šokių, dainų ir muzikos sūkurį. Klaipėdos etnokultūros centro atstovės Vaidos Vičinskienės paaiškinimu, šia akcija labiau siekiama ne aukšto meistriškumo, o suvienyti žmones smagiai veiklai bei supažindinti juos su tradiciniais įvairių regionų šokiais.
Kauno diena: Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, kurios prašoma spręsti klausimą dėl priverstinio savo vaikus šulinyje nuskandinusio Aurelijaus Bero gydymo, pirmadienį išsiskirstė nieko nepešusi, rašo „Kauno diena”. Vakar teisme nepasirodė nei nukentėjusiąja pripažinta mažylių motina Lina Cvilikaitė, nei Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrė-ekspertė, konstatavusi, kad A. Beras dėl jam diagnozuotos psichikos ligos negalėjo suprasti savo veiksmų nei tada, nei dabar. Teisėjų kolegija tik paskelbė Utenos ekspertinio skyriaus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl specialistės atostogų. Pats A. Beras, šiuo metu gydomas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, tradiciškai tokiose bylose į teismą net neatvežtas. Kodėl jame nepasirodė vaikų motina, liko neaišku.
Kaip jau rašyta, tragedija įvyko šių metų sausio 2-ąją, kai ilgai girtavęs 36-erių tėvas Kėdainių rajono Saviečių kaime į šulinį įmetė du savo vaikus – 2 metų berniuką ir 4 mėnesių jo sesutę. Abu jau negyvus vaikus iš šulinio ištraukė ugniagesiai gelbėtojai. L. Cvilikaitė su A. Beru susilaukė keturių vaikų. Anot kaimynų, tragedijos metu du vyresnieji – 6 ir 7 metų – slėpėsi šiene. Šiuo metu L. Cvilikaitei dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros mažiausiai vieniems metams apribotos teisės į likusius mažuosius – sūnų bei dukrą.
Radijo stotis FM99: Pradėti Alytaus sinagogos rekonstrukcijos darbai. Pasidomėti jų eiga ir aptarti tolimesnes šio istorinio pastato rekonstrukcijos galimybes į Alytų atvyko J. E. Izraelio valstybės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Amiras Maimonas bei Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė. Anot Alytaus miesto savivaldybės mero V. Grigaravičiaus, lėšos sinagogos vidaus tvarkymo darbams jau yra numatytos, tad teks galvoti, kur rasti pinigų pastato išorei sutvarkyti. Sinagogos vidaus rekonstrukciją planuojama užbaigti kitais metais. Miesto vadovo teigimu, sutvarkytas ir visuomenės reikmės pritaikytas sinagogos pastatas labai papuoštų miestą.
Lietuvos žinios: Baldų gamybos milžinė švedų kompanija IKEA didina savo nupirkto miško plotus įvairiose šalyse ir jau pasiekė Baltijos valstybes – čia koncernas įsigijo 38 tūkst. ha miškų, rašo „Lietuvos žinios”. Kaip pranešė žiniasklaida, už 38 tūkst. ha miško prie Baltijos koncernas IKEA sumokėjo apie 65 mln. eurų, arba vidutiniškai tik po 1,7 tūkst. eurų už hektarą. Tuo metu Privačių miškų savininkų asociacijos pirmininko Aido Pivoriūno teigimu, rinkoje hektaras brandaus miško gali kainuoti ir 4-8 tūkst. eurų. Informacijos apie IKEA sandorius Lietuvoje A. Pivoriūnas sakė neturintis. „Bloomberg” anksčiau pranešė, kad pernai IKEA Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Rumunijoje iš viso įsigijo 72 tūkst. ha miško bene už 115 mln. eurų. Tačiau informacijos, kiek miško kompanija nusipirko Lietuvoje, nepateikiama.
„Kai savininkams Lietuvos miškuose nėra ką veikti, juos perka užsieniečiai”, – sakė Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis. Pasak jo, nuo 2015 metų pradžios, kai privatiems savininkams buvo įvestas 5 proc. mokestis nuo parduodamos medienos, dabar jie mokesčiams privalo skirti iš viso 20 proc. lėšų, gautų už parduotą medieną. Šis verslas tapo nerentabilus, juolab kad iš dalies dėl to trečdaliu krito ir medienos kaina, o kirtimų sumažėjo milijonu kubinių metrų. „Atsitiko taip, kad Lietuvos pramonė, negaudama vietinės medienos, perka ją Latvijoje ir Baltarusijoje”, – sakė Privačių miškų savininkų asociacijos pirmininkas. Dabar Lietuvos miškuose ūkinę veiklą vykdo tik urėdijos. Pasak A. Pivoriūno, per pastaruosius porą metų Lietuvoje buvo uždarytos mažosios lentpjūvės.
Kauno diena: Eismo saugumo komisija dar balandį pritarė kelių policijos siūlymui Kaune įrengti modernius greičio matuoklius. Tačiau mieste greičio mėgėjai vis dar laisvai laksto, nes žadėtų tramdymo priemonių nėra, rašo „Kauno diena”. Kelių policijos viršininko Dano Česnausko patvirtinimu, negaunama jokių nuotraukų iš Kauno gatvių, mat šiuo metu greičio pažeidimai fiksuojami tik ties Taikos prospektu pastatytuose radaruose. Kauno miesto savivaldybės atstovų tikinimu, dar tik ruošiamasi skelbti pirkimo konkursą. „Šiuo metu parengta techninė greičio matuoklių specifikacija ir netrukus prasidės viešųjų pirkimų procedūros. Planuojama, kad greičio matuoklių sistemoms įsigyti skirtas konkursas bus paskelbtas rugsėjo mėnesį, o patys įrenginiai pradėti montuoti metų pabaigoje”, – sakė Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.
Kelių policijos atstovai komisijai buvo nurodę pavojingiausias Kauno gatves, kuriose vairuotojai labiausiai linkę viršyti greitį. Naujomis priemonėmis siekiama ne surinkti kuo daugiau baudų, bet padidinti eismo saugumą. Eismo saugumo komisija pritarė, kad iki šių metų pabaigos nauji radarai atsiras Savanorių, Europos, Karaliaus Mindaugo, Baltų, Taikos, Šiaurės prospektuose, taip pat Nuokalnės, Tunelio, R. Kalantos ir Jonavos gatvėse. Edita Radzevičiūtė – „Kada tramdys greičio mėgėjus?” KAUNO DIENA
Vakarų ekspresas: Sekmadienį prie Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo aistringas žvejys, spaustuvininkas Saulius Jokužys sugavo lydeką, svėrusią apie 12 kilogramų. Ją paleidęs daugiau nieko tądien nebesužvejojo. Žuvelėmis vakarienei jį sušelpė kolegos žvejai, rašo „Vakarų ekspresas”. „Lydeka tikrai buvo baisuoklė. Manau, svėrė daugiau nei 12 kilogramų. Gaila buvo ją kankinti ir sverti. Aš ją tiesiog paleidau. Tokia pasitaiko kartą per gyvenimą. Beje, ji legaliai pagauta, turiu žvejo bilietą”, – kalbėjo Saulius. Pasak jo, svarbiausia, kad prie SGD terminalo.
„Juk jį saugo ne tik specialiosios tarnybos, bet ir štai tokios lydekos. Kadangi ji tokia didelė, vadinasi, dujos visiškai nekenkia sveikatai”, – sakė jis. Kai S. Jokužys ištraukė tokią žuvį, kolegos žvejai nustebo, ir dar labiau stebėjosi, kad jis ją ėmė ir paleido. Apgailestavo, nes kiek gi kotletų būtų išėję iš tokios… „Sakau, negi jūs dar tų kotletų neatsivalgėte, tegul ta žuvis tarnauja tėvynei”, – juokavo jis ir teigė manąs, kad įstatymais turi būti numatyta tokias dideles žuvis paleisti, nes tai yra didžiausi reproduktoriai. Pernai žvejodamas Norvegijoje S. Jokužys pagavo didžiausią savo gyvenimo žuvį – 80 kg svėrusį otą.
Daugiau naujienų išgirsite paklausę rubrikos įrašą. Rubrika „Pirmas puslapis“ kiekvieną antradienį 14:30 laiku.
