Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Radijo stoties FM99 eteryje laida „Pirmas puslapis“ apie tai, kokios aktualiausios naujienos šiandien pirmuosiuose naujienų portalų ir laikraščių puslapiuose.
FM99:
Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė pataisas, kuriomis uždraustas visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes. Už šiuos parlamentarų Mykolo Majausko ir Dovilės Šakalienės inicijuotus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus parlamentas pasisakė vienbalsiai – 116 balsais „už“. Šis balsavimas Seimo salėje sutiktas plojimais. Įstatymo pakeitimais apibrėžiamas visų rūšių smurtas prieš vaiką: fizinis, psichologinis, seksualinis, nepriežiūra. Nustatyta, kad „draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes“, o tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai ir valstybė turi užtikrinti vaiko apsaugą.
ALYTAUS NAUJIENOS:
Vasarą bus dveji metai, kai vyksta teisminiai ginčai dėl alytiškio smurto prieš nepilnametį sūnų. Alytaus rajono apylinkės teismas dėl fizinio skausmo sukėlimo vaikui ir sistemingo bauginimo vartojant psichinę prievartą vyrui skyrė laisvės atėmimą vieniems metams ir šešiems mėnesiams bausmės vykdymą atidėdamas dvejiems metams. Alytiškis vietinio teismo nuosprendį skundė Kauno apygardos teismui, nes pasigedo kaltinimų konkretumo. Šis nuteistojo apeliacinį skundą atmetė. Kaltinamasis Kauno apygardos teismo nutartį apskundė Aukščiausiajam Teismui. Jis Kauno apygardos teismo nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Šių metų pradžioje Kauno apygardos teismas alytiškį išteisino kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dabar jau prokurorai Kauno apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį skųs Aukščiausiajam Teismui. Per bylinėjimosi laikotarpį smurtautojo sūnus tapo pilnametis ir šiandien pats mato, kaip teisiškai sunkiai pritaikoma bausmė prieš jį smurtavusiam tėvui.
Apie tai rašo Alma Mosteikaitė straipsnyje „Beveik dveji metai įrodinėjama alytiškio galimo smurto prieš vaiką kaltė“
LIETUVOS ŽINIOS:
Mykolo Romerio universiteto docento Virgio Valentinavičiaus teigimu, Gabrielius Landsbergis įrodė mokantis kovoti dėl savo politinio išlikimo. „Tačiau lieka atviras klausimas, kiek jis bus pajėgus ir norės kovoti ir dėl partijos politinio išlikimo”, – „Lietuvos žinioms” sakė jis. Pasak V. Valentinavičiaus, rinkimų kampanija buvo „per daug mandagi”, keturi perspektyvūs jaunuoliai „maloniai kalbėjosi tarpusavyje, tačiau apie dalykus, kurie nėra labai svarbūs Lietuvai”, o tai „liudija akivaizdų politinių idėjų badą”. V. Valentinavičius nuogąstavo, kad TS-LKD pokyčių gali ir nesulaukti. Pasak politologo, pagrindinė konservatorių problema – kaip patikti ne tik sau, bet ir platesniam rinkėjų ratui, kaip patraukti už kitas partijas balsuojančius žmones. Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis spėjo, kad artimiausiu metu TS-LKD laukia nemažai pokyčių, nes G. Landsbergis turės įgyvendinti savo permainų ir atsinaujinimo idėjas.
Apie tai rašo Raimonda Ramelienė straipsnyje „Konservatoriai pradės kalbėtis su žmonėmis”.
LIETUVOS RYTAS:
Druskininkų meras Ričardas Malinauskas jaučiasi persekiojamas skundikų. Per pastaruosius kelerius metus net 16 kartų buvo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą ar Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) su prašymais pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Druskininkų mero ir savivaldybės administracijos vadovų veiksmų, rašo „Lietuvos rytas”. Dar keliasdešimt skundų buvo nusiųsta prokuratūrų visuomenės interesų gynimo skyriams, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, Konkurencijos tarybai ir kitoms institucijoms. Po ilgų tyrimų beveik visi skundai pripažinti nepagrįstais. Šiuos savivaldybės darbą paralyžiavusius skundus pasirašydavo Druskininkų savivaldybės tarybos opozicijai priklausantys keli liberalai ir konservatoriai, o jiems tarpininkaudavo parlamentarai Vitalijus Gailius, Arvydas Anušauskas, Jurgis Razma ir buvęs Seimo narys Eligijus Masiulis.
Neapsikentęs bandymų teisėsaugininkų rankomis supančioti savivaldybę Druskininkų meras kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį ir pareikalavo ne tik nutraukti savivaldybės vadovų persekiojimą, bet ir dėl melagingų įskundimų ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi baudžiamojon atsakomybėn patraukti Seimo narius A. Anušauską, J. Razmą, V. Gailių ir melagingus skundus rašančius Druskininkų politikus Vilių Semešką, Juozą Šarkų, Valdą Trinkūną. „Schema paprasta – Druskininkų politikai surašo melagingą skundą, Seimo nariai jį vizuoja ir perduoda prokurorams. Nors iš anksto aišku, kad skundai nepagrįsti, dažnai pradedami tyrimai – jie trunka kelerius metus, o visą tą laiką tendencingai formuojama neigiama nuomonė apie mane, savivaldybės darbą ir Druskininkų bendruomenę”, – „Lietuvos rytui” sakė R. Malinauskas.
Skaitykite Arvydo Lekavičiaus straipsnyje „Skundų bombų kruša – tiktai purvui taškyti”.