„Pirmas puslapis“ – įmonių atskaitingumo pokytis Lietuvoje įvyko per pusmetį

Radijo stoties FM99 eteryje laida „Pirmas puslapis“ apie tai, kokios aktualiausios naujienos šiandien pirmuosiuose naujienų portalų ir laikraščių puslapiuose.

„Lietuvos rytas“: Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas, apsvarstytas Seimo Kaimo reikalų komitete, laukia eilės, kol jį į rankas paims parlamentarai. Tačiau smulkesni ūkininkai vieni per kitus kalba, kad šis teisės aktas didiesiems žemvaldžiams paliko atvirą landą. Nors seniai yra nubrėžta 500 hektarų riba, kiek žemės gali įsigyti vienas ūkininkas arba bendrovė, iš tiesų tai nevaržo stambių ūkių plėtros. „Pastaruoju metu paaiškėjo, kad per susijusius žmones – kelių bendrovių akcininkus arba pajininkus – be trukdžių superkama žemės ūkio paskirties žemė. Ir taip vis didesni jos plotai sutelkiami kelių savininkų rankose“, – teigė Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Vytautas Buivydas. Valstybė šiuo metu stebi tik didesnius nei 10 hektarų žemės pardavimo sandorius ir tokius, kai žemė perleidžiama daugiau nei 25 proc. žemės ūkio bendrovių akcijų arba pajų turintiems asmenims. Audrė Srėbalienė – „Žemės supirkėjams nubrėžtos ribos nerūpi“.

„Lietuvos žinios“: Prieš metus valdininkų trimituota naujiena apie Gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros prieigos (STEAM) centrų steigimą šalies regionuose realybe netapo ir neaišku, ar taps, nors tikėtasi, kad jie pradės veikti jau 2018 metais. Kol kas apsiribojama vien trijų STEAM centrų kūrimu didžiausiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) prieš metus paskelbė apie STEAM centrų moksleiviams kūrimą dešimtyje regionų, atsižvelgiant į kiekvieno jų specifiką ir poreikius, planuojamas inovacijas. 2018 metais centrai turėjo pradėti veikti Saulėtekio slėnyje Vilniuje, Santakos slėnyje Kaune, Jūriniame slėnyje Klaipėdoje, Alytaus kolegijoje, Šiaulių universitete, Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakultete, Marijampolės kolegijoje, Utenos, Tauragės bei Telšių savivaldybėms priklausančiuose pastatuose. Buvo numatyta, kad kiekviename STEAM centrų veiks keturios laboratorijos: biologijos ir chemijos, fizikos ir inžinerijos, robotikos ir informacinių technologijų bei specializuota, atliepianti konkrečios teritorijos specifiką. Kazys Kazakevičius – „STEAM centrai regionuose tampa utopija“.

Pagrindinė „Pirmas puslapis“ tema apie tai, kad skaidrų verslą vienijančios iniciatyvos „Baltoji banga“ prašymu „Transparency International“ Lietuvos skyrius šiais metais atliko jos narių skaidrumo vertinimą. Kaip parodė beveik metus trukusio vertinimo rezultatai, atskaitingiausių Lietuvos įmonių gretose pirmąsias vietas užima „Telia“, „Investors‘ Forum“, „Siemens Lietuva“, „VSA Vilnius“ ir „Biuro“.

„Įmonių vertinimas parodo, kiek mes patys, kaip skaidraus verslo vėliavnešiai, esame atskaitingi, kitaip tariant, kiek savo noru pateikiame informacijos apie save. Matome, kad bendrame Lietuvos įmonių kontekste rezultatai neblogi, tačiau tikrai yra kur pasitempti. Įmonių atvirumas neturėtų būti atsiejamas nuo skaidrumo, juk jei įmonė deklaruoja esanti sąžininga, ji neturi ko slėpti. Raginu įmones keliant aukštesnę skaidrumo kartelę sau, būti pavyzdžiu kitiems rinkos dalyviams ir taip ugdyti verslo kultūrą Lietuvoje“, – sako asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus atliktas įmonių skaidrumo vertinimas susideda iš trijų dalių. Pirmoji vertinimo dalis – įmonės antikorupcinės priemonės – įvertina, kiek dėmesio skiriama kovai su korupcija bei viešam įsipareigojimui jos netoleruoti. Antroji dalis – organizacinis įmonės skaidrumas – vertina viešai teikiamos informacijos kiekį apie įmonės struktūrą, trečioji – finansinis skaidrumas ir atskaitingumas – apžvelgia finansinės informacijos prieinamumą.

„Maloniai nustebome, kai į raginimus veikti skaidriau itin entuziastingai sureagavo nedidelės lietuviškos įmonės. Manau, sugriovėme mitą, kad skaidrumas rūpi tik stambiam užsienio kapitalo verslui. Taip pat džiaugiuosi, kad „Baltoji banga“ pasiryžo parodyti pavyzdį kitiems ir nuo šiol galės matuoti savo narių skaidrumo lygį“, – teigia „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Skaidrų verslą vienijančios iniciatyvos „Baltoji banga“ prašymu „Transparency International“ Lietuvos skyrius šiais metais atliko jos narių skaidrumo vertinimą

Šiuo vertinimu buvo analizuojama, kokią informaciją apie save teikia įmonės, kiek viešai žinoma apie jų etikos ir antikorupcinę politiką, politinių partijų rėmimo tvarką, akcininkus, dukterines ar asocijuotas įmones, finansus – vertinama buvo tik viešai įmonių interneto svetainėse pateikiama informacija lietuvių kalba. „Baltosios bangos” narės buvo vertinamos 2016 m. lapkričio – 2017 m. kovo mėnesiais. Šiuo laikotarpiu „Baltosios bangos” iniciatyvai priklausė 58 įmonės, veikiančios reklamos, rinkos tyrimų, sveikatos, saugos, maisto produktų gamybos, logistikos ir kitose srityse, jų metinė apyvarta svyravo nuo 0 iki 1,4 mln. eurų.

Vienos iš daugiausiai balų surinkusios įmonės „Telia“ vadovas Kęstutis Šliužas teigia, kad aukščiausius verslo etikos standartus bendrovė kelia ne tik sau, bet ir partneriams. „Atvirumas ir skaidrumas yra neatsiejami nuo pažangos, o tai yra mūsų įmonės variklis. Tik būdami sąžiningi ir atviri savo klientams ir darbuotojams galime užsitikrinti jų pasitikėjimą, kuris yra ypač svarbus konkurencingoje Lietuvos IT ir telekomunikacijų rinkoje“, – sako „Telia“ vadovas.

Atlikus pirmąjį vertinimą rezultatai buvo siunčiami visoms įmonėms, kad jos galėtų susipažinti su jais, patikrinti, jei reikia – patikslinti. Visos įmonės buvo kviečiamos pradėti skelbti daugiau tikslinės informacijos ir tuo pačiu pagerinti savo rezultatus. Įmonėms išreiškus norą „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovai jas konsultavo skaidrumo ir atskaitingumo klausimais.

Kas ketvirta įmonė pradėjo skelbti daugiau tikslinės informacijos. Aktyviausiai į vertinimą sureagavo „Biuro”, „Vičiūnai ir partneriai”, „Investuotojų forumas“, „Eternit Baltic”, „Jūrės medis”, „SDG”, „Skogran” ir „VSA Vilnius”. Šios įmonės padarė didžiausią pokytį ir tapo skaidresnės: jos pradėjo skelbti daugiau tikslinės, su jų veikla susijusios informacijos.

Geriausiai įmonės buvo įvertintos „Etikos ir antikorupcijos“ dalyje. Daugiausiai jos skelbė apie savo įsipareigojimą kovoti su korupcija, taip pat – apie etikos kodeksą ir jo taikymą visiems darbuotojams, įstatymų laikymąsi. Po vertinimo dalis įmonių paviešino, kokias dovanas galima priimti jų darbuotojams, o kokių – ne. Pastebėta tai, kad įmonių interneto puslapiuose itin retai skelbiama apie antikorupcinius mokymus, akcininkus ar asocijuotas įmones, o kokiose šalyse veikia dukterinės įmonės neskelbia nė viena jų turinti įmonė. Šioje dalyje padarytas mažiausias pokytis. Vertinant finansinį skaidrumą – daugiausiai įmonių skelbė apie savo finansinį įnašą į bendruomenę, mažiausiai apie savo investicijas į ilgalaikį turtą ir sumokėtą pelno mokestį.

Vienos iš didžiausią pokytį pasiekusių įmonių, iniciatyvos „Baltoji banga“ narės „Biuro“ generalinis direktorius teigia, kad skaidrumo siekis – nėra neįmanoma misija. „Pirmą kartą susidūrėme su skaidrumo vertinimu. Tai tapo įdomia patirtimi ne tik įmonės vadovybei, bet ir visam kolektyvui. Pasiekti didesnio skaidrumo nėra sudėtinga – pasirodo tereikia neslėpti informacijos apie įmonę. Manau, kad verslas pradeda suprasti, jog skaidrumas prisideda prie visuomenės susipriešinimo mažinimo, todėl kiekviena įmonė nuolat turi didinti savo verslo skaidrumą. Nereikia visko padaryti iš karto – tai turi tapti maloniu ir nuolatiniu, kas metus vykdomu procesu“, – sako „Biuro“ generalinis direktorius Valdas Strazdas.

Komentarai

komentarai(-ų)