„Pirmas puslapis“: kokie bus 2018-ieji Lietuvoje? – politikos, kultūros ir visuomeninio gyvenimo įvykių prognozės

Šį kartą „Pirmas puslapis“ kiek kitoks – neapžvelgsime šios dienos spaudos aktualijų, bet kviesime žvilgtelti į prasidėjusius Naujuosius, į prognozuojamus svarbesnius 2018 metų Lietuvos politikos, kultūros ir visuomeninio gyvenimo įvykius.

Svečiai. Vasario 16-ąją, minint valstybės atkūrimo šimtmetį, lietuvius Vilniuje sveikins Vokietijos, Lenkijos, Ukrainos, Latvijos, Estijos, Gruzijos prezidentai, Europos Komisijos pirmininkas, karališkųjų šeimų nariai iš Švedijos ir Danijos. Vasarą prezidentė rengia moterų lyderių forumą, į jį gali atvykti ir dvi įtakingiausios Europos politikės – Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir britų premjerė Theresa May. Vienu svarbiausių dešimtmečio įvykių gali tapti popiežiaus Pranciškaus vizitas į Lietuvą rugsėjį. Kitąmet Lietuvoje taip pat gali apsilankyti Japonijos premjeras Shinzo Abe, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu.

Prezidento rinkimų apšilimas. Šiemet rinkimų nebus, bet bėgant mėnesiams įsisiūbuos diskusijos dėl potencialių kandidatų prezidento rinkimuose ir pretendentų viešųjų ryšių akcijos. Vis dėlto rimčiausi kandidatai savo sprendimo paskelbimą turbūt atidės iki 2019-ųjų. Sauliaus Skvernelio, Gitano Nausėdos, Visvaldo Matijošaičio, Vygaudo Ušacko, Ingridos Šimonytės ir dalies kitų politikų veiksmai vis dažniau bus vertinami per prezidento rinkimų prizmę.

Diplomatija. Lietuva tikisi birželį sulaukti kvietimo įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją. Valdžia tikisi, kad narystė sėkmingų ekonomikų klube pagerins šalies įvaizdį siekiant pritraukti investicijų ir lengviau naudotis ekspertine pagalba, bet kiti – pusiau juokais, pusiau rimtai – sako, kad pasiekus tikslą gali išnykti spaudimas toliau vykdyti reikalingas reformas. Tarptautinėje politikoje Lietuvai gali tekti laviruoti tarp vis dažniau išsiskiriančių JAV ir Vokietijos-Prancūzijos dueto pozicijų. Pačios ES viduje stiprėjant „kelių greičių“ Europos vizijai, teks pradėti rinktis – būti branduolio dalimi su prancūzais ir vokiečiais, bet be lenkų ir skandinavų, ar likti periferijoje ir likti laisviems nuo įsipareigojimų dėl bendro euro zonos biudžeto ir bendrų mokesčių. Lietuva turbūt susilaikys, jei ateis balsavimas dėl sankcijų Lenkijai.

Gynyba. Birželį Lietuvoje planuojamos didžiausios karinės pratybos šalies istorijoje – įvairiose šalies vietose vienu metu treniruosis daugiau nei 10 tūkst. Lietuvos ir kitų NATO šalių karių. Liepą NATO viršūnių susitikime Lietuva tikisi sprendimų, kurie padėtų sustiprinti Baltijos šalių oro gynybą.

Ilgieji savaitgaliai. Lietuviai ilgaisiais savaitgaliais galės džiaugtis švęsdami valstybės atkūrimo šimtmetį vasario 16-ąją ir Karaliaus Mindaugo karūnavo dieną liepos 6-ąją – abi šventės bus penktadieniais.

Komentarai

komentarai(-ų)