Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Radijo stoties FM99 eteryje laida „Pirmas puslapis“ apie tai, kokios aktualiausios naujienos šiandien pirmuosiuose naujienų portalų ir laikraščių puslapiuose.
FM99. Antradienį Kaune, „Žalgirio“ arenoje, prasidėjo didžiausias Baltijos šalyse tarptautinis moderniųjų technologijų ir verslumo renginys #SWITCH!
Renginys aprėpia daugelį dalykų – nuo sėkmės istorijų versle, pažinties su virtualiosiomis valiutomis, naujausiomis medicinos technologijomis bei technologijų milžinėmis „Facebook“ ar „Google“ iki dalyvavimo robotų kovose ar dronų lenktynėse. Planuojama, kad renginys pritrauks daugiau nei 10 tūkst. dalyvių, tarp kurių bus verslo ir politikos atstovų, moksleivių, jaunimo ir mokytojų.
LIETUVOS ŽINIOS.
Energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių ne tik mažina klimato taršą, didina energetini saugumą, bet ir gelbsti nuo ištuštėjimo Lietuvos provinciją. „Žalioji energetika gali atgaivinti regionus, kurti darbo vietas, sudaryti galimybes žmonėms investuoti, dirbti ir uždirbti, mokėti mokesčius ir taip palaikyti regionų ekonomiką“, – įsitikinęs Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas ir Žaliosios politikos instituto direktorius Remigijus Lapinskas. Interviu „Lietuvos žinioms“ jis teigė, kad atsinaujinančios energetikos plėtra šalyje tampa neišvengiama, tačiau valstybė turėtų sudaryti vienodas konkurencinės sąlygas privačiam ir valstybiniam verslui.
„Atsinaujinanti energetika plėtojama ne dėl tuščios užgaidos. Pavyzdžiui, siekis transportą ir pramonę pastatyti ant žaliosios energetikos bėgių yra gerokai didesnio tikslo dalis: išgyventi sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, kur gyventojų skaičius ir jų poreikiai didėja, o ištekliai yra riboti. Todėl mums reikia išmokti išgyventi su tais ištekliais, kuriuos turime“, – sakė R. Lapinskas. Arvydas Jockus – „Žalioji energetika – gelbėjimosi ratas Lietuvai“.
KAUNO DIENA. Švietimo ir mokslo ministro nurodymu į moksleivių ugdymo planus įtraukta savanoriška socialinė veikla. Ši kilni misija apibrėžta privalomomis ne mažiau kaip 10 valandų. „Iš mokyklos grįžęs sūnus labai pakiliai pareiškė, kad norės savanoriauti gyvūnų prieglaudoje, nes mokykloje privalomos 10 valandų savanoriškos veiklos. Nudžiugau ir pagyriau, palaikiau. Tik mintyse nusijuokiau, kad pati savanorystės idėja lyg ir prieštarauja prievolei“, – „Kauno dienos“ skaitytojos laiškas paskatino pasidomėti, kaip miesto mokyklos priėmė šį ministerijos nutarimą.
„Ką norėtumėte, kad sutvarkytume?“ – šluostėmis, šepečiais, valymo priemonėmis apsirūpinusios moksleivės klausė regėjimo negalią turinčią kaunietę. „Kauno diena“ stebėjo, kaip moters butą merginos iškuopė iš pagrindų ir nors šeimininkė dėl savo negalios negalėjo įvertinti merginų triūso, paauglės duris uždarė pakylėtos – dar vienas akmenukas į gerų darbų krepšelį. Kas laimėjo daugiau – merginos, padėjusios neregei, ar pastaroji, švariuose namuose sutikusi kurią nors metų šventę? Istorijų girdėta įvairių, net ir tokių, kad paprašę sutvarkyti namus, senoliai tvarkdarių laukia stalus nukloję vaišėmis ir net neleidžia išsiimti valymo priemonių. Diana Krapavickaitė – „Ir privaloma savanorystė spinduliuoja kilnumu?“
