Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą: Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox
Europos Parlamente (EP) Strasbūre šią savaitę buvo pilna klausimų, kurie paprastai Lietuvai mažai rūpėdavo ir staiga parūpo. Prieš savaitę susitarta dėl Europos Sąjungos Prieglobsčio agentūros, EP patvirtino 10 milijardų eurų vertės Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą dar 6 mlrd. eurų bus skirta sienų valdymui, vizų politikai ir IT sistemų kūrimui.
Įvairūs instrumentai atsiranda tuo metu, kai situacija su Baltarusija ir iš jos plūstančiais migrantais toliau vystosi, o šalys atšaukinėja diplomatus. Bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis yra esminė ES migracijos valdymo dalis, sakoma priimtuose dokumentuose, kaip ir migrantų grąžinimas namo.
Lietuvos situacija su iš Baltarusijos vežamais migrantais kuriama kaimyninės valstybės su tikslu pakenkti, tad greito jos sprendimo nereikia tikėtis, sako europarlamentaras Petras Auštrevičius
“Matyt, neadekvatus ir panikuojantis diktatorius Lukašenka bandys ne tiktai mums kažką bloga daryti, bet ir pats pasiruošęs nukentėti vardan to, kad ir mes nukentėtume”, – sako jis.
Šiuo metu yra reemigracijos arba repatriacijos mechanizmas su trečiosiomis valstybėmis, kuomet ir tarpininkaujant Tarptautinės migracijos organizacijai arba susitariant dviems šalims, užsakomi specialūs reisai ir neturintys teisės pasilikti išskraidinami namo. Likti gali tik pabėgėliai, kurie namuose persekiojami ar vyksta tiesioginis karas, tad, pavyzdžiui, Irako piliečiai pagrindo pasilikti čia neturi.
Lietuvą aplankęs Europos Sąjungos Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis aplankė tas vietas, kurios dabar gyvena nuolatinėje įtampoje ir tai turi būti ne Lietuvos ir Irako, ar kitų šalių, iš kur yra atvykėliai, reikalas bet Europos Sąjungos ir Irako, Turkijos ar pan., įsitikinęs europarlamentaras. O tai reiškia, kad veikiausiai bus pasinaudota repatriacijos galimybe ir nelegalai išsiųsti atgal.
Tam yra ir galimybės – Globalios Europos fonde yra devyniasdešimt milijardų septyneriems metams, teikiama dvišalė pagalba ir viena iš jų yra bendradarbiavimas migracijos srityje.
“Kitaip tariant, jeigu Irakas dar tikisi humanitarinės arba vystomojo bendradarbiavimo pagalbos iš Europos Sąjungos jis turi laikytis tų migracijos kriterijų, tarp kurių ir nepripažintų migrantų priėmimas atgal. Kitaip tariant, mes turime teisinį pagrindą”, – sako P.Auštrevičius, juolab, kad ši krizė nėra naturali, ji sukurta dirbtinai. Tai ne stichinė nelaimė, po kurios ėmė plūsti žmonės, o komerciniais reisais atskraidinami žmonės ir gauna teisę kirsti sieną su Baltarusijos pareigūnų pagalba. Tad visi šie kriterijai gali priversti tokias valstybes kaip Turkija ar Irakas priimti savo pabėgėlius atgal, mano Jis įsitikinęs, kad tai nelegali prekyba žmonėmis, kuriai susikūrė rinka ir iš kurios kai kas labai daug uždirba. Kai kurių valstybių oficialios organizacijos, kaip, pavyzdžiui, Turkijos avialinijos padidino skrydžių skaičių nuo 10 iki 14, t.y. du kartus per dieną.
Tad žinutė turėtų būti nusiųsta atgal, kad “tvirta ir kieta”, sako P.Auštrevičius, kad organizuotos prekybos žmonėmis mes nepriimsime. Galbūt net reikėtų pasiūlyti sumažinti skrydžių skaičių į Lietuvą, svarsto jis, o Baltarusijos valdžia ne tik tarpininkauja, bet galbūt ir uždirba iš situacijos.
Tuo metu Lietuvos siena atrodė gerai saugoma, kai viskas buvo gerai, sako europarlamentaras: “Aš manau, kad, deja, bet mūsų siena buvo kiaura, tiktai mes, matyt, nenorėjome garsiai ir atvirai apie tai kalbėti, ar net slėpė tų institucijų vadai, kurie seniai turėjo įvertinti strategines rizikas. Čia čia yra mūsų nacionalinio saugumo skylėtas dugnas. Reikėjo įvertinti ir iš anksto ruoštis, statyti sieną ne tokią, kuri yra sode tarp kaimynų”.
Finansavimą iš ES fondų galima skirti ne tik pabėgėlių grąžinimui, bet ir jų integracijai namuose, socialinės ekonominės bazės sukūrimui toje šalyje, kad žmonės galėtų grįžę išgyventi, o ne iškart vėl ieškotų galimybių pakliūti į Europos Sąjungos erdvę. Tai gali būti lėšos tiek verslo pradžiai, kvalifikacijos kėlimui, mokslui, ar panašiai. Tokia schema yra plačiai naudojama Afganistane. Pavyzdžiui, Švedija, Danija, Vokietija turi dvišalius susitarimus su Afganistanu, ir tai daro.
Tuo metu Lietuva neturi nei infrastruktūros, nei finansinių galimybių dorotis viena su šia šaliai neįprasta problema, kuomet pabėgėlių skaičius išaugo keliolika kartų.
Tad tikrai realu tikėtis finansavimo iš šių naujų fondų, sako europarlamentaras. Be to, juose numatyta, kad 5% pradinio asignavimų konkrečioms priemonėms turi būti skiriama vietos valdžios institucijų finansavimui ir integravimui, tiek gyvenamosios vietos įrengimui ar statybai, sveikatos apsaugai, maitinimui ir panašiai. Taip pat finansavimas skiriamas sienos infrastruktūrai, jos kontrolės priemonėms, papildomai technikai ar pan.
Pietų Lietuvos savivaldybės dabar turi milžinišką problemą taip pat ir su vietos bendruomenėmis, ir su tais žmonėmis, su kuriais niekas nežino, kaip elgtis. Ir veikiama pagal savo taisykles, kai šeštadienį atvežtus pabėgėlius testuojama tik pirmadienį, nes savaitgalis, matyt, nedarbo laikas.
Labai svarbus ir psichologinis klimatas, kad pabėgėlių nenuteikti agresyviau, nes ir jie patyrė didžiulį šoką. Todėl atitinkamas elgesys ir supratimas yra būtinas.
Kas tie ateinantys žmonės, kaip su jais elgtis, kodėl ytrap jų rusakalbių ir kaip atskirti kas yra kas, kaip bendruomenės reaguoja – klausykite visą pokalbį!
Daugiau Europos klubo laidų surasite nuorodoje: http://www.fm99.lt/category/europos-klubas/
Europos klubas dalinai finansuojamas Europos Parlamento
Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.
Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.
- Šildymo sezonas Alytuje baigtas. O kaip sumažinti šildymo sąskaitas ateityje? – „Gyvas miestas”
- Visi Lietuvos dramaturgų keliai veda į Alytaus teatrą: prasideda dramaturgų konkursas
- Savaitgalį pulo turnyre Alytuje dalyvaus ir jauniausias Lietuvos profesionalas: jam tik trylika
- Pradeda veikti informacijos apie rinkimus trumpasis numeris 1855
- FM99 studijoje smagus 3B klasės šurmulys!
