Po Putino bus antiputinas? Kas laukia?

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox

Kokia nauda iš garsių politinių pareiškimų ir nuomonių, ar tai bent pakelia kraujo spaudimą diktatoriams, apie kuriuos kalbama – apie ilgą ir vingiuotą Europos Sąjungos užsienio politikos kelią su rytų kaimynais Europos Parlamento studijoje Strasbūre kalbame su europarlamentarais Petrau Auštrevičiumi (frakcija „Atnaujinkime Europą“) ir Andriumi Kubiliumi (Europos liaudies partijos frakcija) bei iš Lietuvos nuotoliniu būdu prisijungęs Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.  

Žiūrėti „Europos klubo“ diskusiją

Ne tik ES užsienio politikos kelias ilgas ir vingiuotas, bet ir Europos Parlamentas turi ilgą istoriją rezoliucijų dėl Rusijos. Nuo 2014 metų jų buvo 11 ar 12, po pusantros per metus. Baltarusija taip pat linksniuojama nuolat. Kas iš to?

Kas iš to? Šunys loja, karavanas eina? 

Pastaraisiais metais per svarbiausius politinius įvykius ES šalyse svarbiausiu žaidėju informacinėje erdvėje tampa “Russia Today” – Rusijos propagandinis kanalas. Per šių metų rinkimus Vokietijoje „Russia Today“ tapo didžiausiu feisbuko žaidėju,  didesniu nei Bildt ar Der Spiegel. Fenomenas ne naujas, panaši situacija buvo Prancūzijoje per „geltonųjų liemenių“ streikus. Tuo metu Prancūzijoje darytas tyrimas Youtube parodė, kad “Russia Today France” turėjo daugiau peržiūrų, negu Le Monde, l”Observatoire, France 24, La Figaro kartu.

“Vakarams reikia suprasti, kad autoritariniai totalitariniai režimai nenustoja kovoti prieš civilizuotai visuomenei sukurtą gerą demokratinę sistemą. Jinai gali turėti laikinų, galbūt netobulumų ir panašiai, bet krizės yra įprastas dalykas mūsų gyvenime ir nebūtinai mes jau patys iššaukėme mokėme, bet aš manau, kad mes esame sukūrę pačią geriausią sistemą kovoti su tomis krizėmis”. – sako europarlamentaras Petras Auštrevičius. O supratimas, kad yra nelinkinčių sėkmės ir nepatenkintų, kad kažkas turi garantuotas pagrindines laisves ir kalba laisvai, bent jau Europos Sąjungoje pamažu bręsta.

Didžiulė pažanga, kad šiandien suprantama, kas yra hibridinis karas ar informacinis karas ir, kad “Russia Today” yra propagandinis kanalas, sako europarlamentaras.

Kad keičiaisi nuotaikos ir Europos Parlamente pastebi ir Europos liaudies partijos frakcijos narys Andrius Kubilius: “Europos Parlamente aš matau labai stipriai ryškėjančią liniją ir susirūpinimą Rusija, paramą demokratiniams siekiams Baltarusijoje, tie dalykai mūrijosi pamažu, bet nuosekliai. Vien tiktai per praeitus metus aš suskaičiavau, kad yra 5 rezoliucijos ir tai iššaukta to, kad Rusijoje situacija blogėja ir Putino režimas darosi vis brutalesnis.”

Anot jo, reiškiama pozicija ir rezoliucijų tekstai darosi vis aiškesni, o pritarimas didesnis. 

“Rusijos reakcija, Kremliaus reakcija į Europos Parlamento diskusijas, rezoliucijas arba raportus darosi vis griežtesnė. Reikia prisiminti, kad Europos Parlamento prezidentas David Sassoli italas socialistas yra pirmas ir vienintelis Europos Sąjungos institucijos vadovas, kuriam Kremlius uždraudė lankytis Rusijoje”. – primena europarlamentaras. Anot jo, tai Parlamento darbo įvertinimas, o Kremlius darosi vis labiau nervingas.

“Rusijos erdvėje, Baltarusijoje vyksta ir tęsiasi demokratinė revoliucija iš esmės, aš tikiuosi, kad ji baigsis optimistiškai”. – viliasi europarlamentaras. Anot jo, per rugsėjį vyksiančius rinkimus V.Putinas manipuliuos rezultatais, tačiau pagal dabartines apklausas pagal sąrašus už „Vieningą Rusiją“ balsuoti ketina vos 30% rinkėjų, kai prieš penkerius metus taip galvojančių buvo  54%.

“Rusams taip pat norisi gyventi demokratijoj”, – sako A.Kubilius.

Procesas negreitas, bet nuolatinis

Tai ilgaialikis procesas, pokyčiai nevyksta labai greitai, bet jie po truputį akumuliuojasi, sako Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala. Anot jo, Europos Sąjungos taikomos sankcijos jau yra didelis pasiekimas, nes 2014 metais, kai jos buvo tik svarstomos, niekas nesitikėjo tokio jų masto ir tokios trukmės ir kad tai nebekels ginčių tarp valstybių narių.  

“Dabar tai yra techninis klausimas, kuris kas pusmetį, ar kas metus yra pratęsiamas, bet nebekelia jokių didelių politinių diskusijų”, – sako Linas Kojala. Nors galima svarstyti, kiek sankcijos efektyvios, tačiau, anot jo, jos tikrai daro didelę žalą Rusijos ekonomikai ir prestižui, ir turi kaupiamąjį efektą.

Analogiška situcija su dezinformacijos supratimu. “Tai, kad šiandien Europos Sąjungoje dezinformacija minima kaip viena iš pagrindinių problemų ir prioritetų, irgi yra santykinai naujas dalykas, nes dar prieš keletą metų Europos Parlamente tai nebūtų sulaukę dėmesio. Šiuo metu ES institucijose ir Išorės veiksmų tarnyboje dezinformacija tyrinėjama ir pateikiama valstybėms narėms, skatinant imtis konkrečių veiksmų, keisti teisės aktus, ieškoti alternatyvių priemonių ir panašiai”. – sako L.Kojala.

Autoritarinių režimų laivai skęsta greit

Nuolat akcentuojama ir parama demokratinėms visuomenėms, kurios šiose valstybėse gerokai nukraujavę. Tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje visuomenės aktyvistai areštuoti, dingę arba išvažiavę iš šalies. Tačiau, anot Rytų Europos studijų centro vadovo, brutalios priemonės gali kuriam laikui įbauginti ir sutrukdyti organizuoti protestus, tačiau tai nesunaikina pačios idėjos. 

“Jeigu mes būtume kalbėjęsi su jumis praėjusių metų pradžioje, turbūt mažai kas iš mūsų būtų prognozavę, kad Baltarusijoje 100 000 žmonių išeis į gatves, iškels vėliavas ir sakys, kad mums gana, kad mums reikia pokyčio”, – sako L.Kojala, rubikonas peržengtas ir lūžis įvykęs, klausimas tik kaip tai skleisis toliau.

“Autoritariniai režimai ir diktatūros plaukia kaip labai tvirtas laivas ir, galbūt, pralenkia demokratijas, kurios atrodo kaip valtelės, nuolatos šiek tiek prisemtos, nes demokratinės šalys nuolatos diskutuoja, abejoja savimi, nuolatos svarsto, kas gi pas mus čia ne taip, svarsto apie demokratijos mirtį ir panašiai, ir demokratiškasis laivelis gali atrodyti labai mažas ir labai neefektyvus lyginant su autoritariniu laivu, bet galiausiai tas autoritarinis laivas labai staigiai atsitrenkia į ledkalnį ir nuskęsta, o demokratija taip ir praplaukia pro šalį ir išlieka tvirta, gebėdama prisitaikyti. Panašią metaforą turbūt galima taikyti Baltarusijai, Rusijai – Rusijos laivas gali atrodyti labai tvirtas, labai sukoncentruotas, neabejojantis savo ateitimi,  bet tuo pačiu jis yra labai įsibaiminęs dėl savo ateities, nes puikiai supranta, kad vien slopinimu tikėtis kontroliuoti padėtį šalyje neribotą laiko tarpą yra neįmanoma. Net jeigu pokytis, šiandien nėra labai realus, jis kažkada vis tiek bus tikėtinas”, – neabejoja L.Kojala.

EP pozicija keičiasi

Šių šalių pilietinės visuomenės aktyvistai nuolatiniai svečiai ir Europos Parlamente, kuriame netrūksta diskusijų ir nuomonių įvairovės. Tačiau P.Auštrevičius pritaria, kad nuomonės šioje institucijoje kinta.  

“2015 – 2016 metais, kai ruošėme pirmąjį Europos Parlamento pranešimą apie propagandą ir dezinformaciją, tai mano kolegos sakė – jūs bandysite kažką pasakyti, žurnalistams nurodyti, ką sakyti, ką nesakyti, kam transliuoti, kam netransliuoti – nebuvo supratimo, kad propaganda yra hibridinio karo instrumentas”, – prisimena P.Auštrevičius.

“Kaip man vakar sakė V. Tomaševskis, aš provokatorius, kadangi stoviu demokratinės opozicijos pusėje, Tomaševskis galvoja, kad jis gali ir turi rasti kažkokių sprendimų su Lukašenka”, – piktinasi europarlamentaras.

Prie A.Kubiliaus rengto pranešimo apie Rusiją pridėta ir mažumos pozicija, kurioje reiškiamas siekis išvesti NATO kariuomenę iš Europos Sąjungos, liberalizuoti vizas ir panašiai. Patirties, kaip baigiasi tokios spekuliacijos ES jau turi – vienam politikui pradėjus spekuliuoti Jungtinės Karalystės naryste ES, to pasekmė buvo Brexit’as, pačiam iniciatoriui netikėtas.

“Čia gal Europos stiprybė yra tokia, kad Europos Parlamente gali prisiklausyti tokių keistuolių”, – šypsosi Andrius Kubilius –  “Jiems leidžiama kalbėt visiškas nesąmones, visiškus absurdus, pasišaipome, pasijuokiam šiek tiek iš to”.

Tačiau vieningas požiūris, anot A.Kubiliaus, akivaizdžiai auga. Jei anksčiau lietuvius vadino rusofobais, tai dabar visiškai nebereikia ginčytis, nes kolegų suvokimas apie Rusiją ir jos veiksmus visiškai sutampa. “Vienas pradedam sakinį, kitas baigiam”, – sako pranešimą su kolegomis rengęs europarlamentaras. 

Kokie pokyčiai laukia?

Apie tai, kas veikia ir lemia diktatorių veiksmus, kaip paveiks situaciją ir kodėl Putinas nebenorėtų remti Baltarusijos: “Nežinau ar jis dar nori Lukašenką laikyti. Bet ko tikrai nenorės, kad susidarytų vaizdas, kad Lukašenka nuimamas dėl protesto spaudimo”, – neabejoja A.Kubilius.

Ar Baltarusijos demokratijos visuomenė ir jų pozicija dėl draugystės su Rusija keičiasi, iki šiol aiškumo nėra. Baltarusija labai nevienalytė, sako P.Auštrevičius, todėl ir demokratiniai lyderiai kol kas nerizikuoja reikšti vienokios ir kitokios pozicijos šiuo klausimu. Tačiau tai neišvengiamai turės įvykti.

Kas gali keistis šių šalių santykiuose, koks bus kitas šios šalies lyderis, ir kur slenka demokratiniai pokyčiai – klausykite visą diskusiją. 

Kada Rusija bus demokratiška?..

Jos pabaigoje europarlamentarų prognozės, kada Lietuva turės demokratinius kaimynus?..

“Kas bus 2024 metais, Putinas dar bandys eiti, ar jau nebandys. Jeigu nebandys, tai Rusija turi vieną istorinę tradiciją. Paprastai pas juos būna taip, kad jeigu dabar valdo Putinas, tai kitas būna antiputinas. Buvo Stalinas, atėjo po to Chruščiovas, antistalinas. Po Chruščiovo atėjo Brežnevas – antichruščiovas, po Brežnevo atėjo Gorbačiovas, antibrežnevas…”” – Rusijos vadų chronologiją primena europarlamentaras A.Kubilius.

Klausyti daugiau:

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra European-Union-emblema-1920x1281.jpg

Europos klubas“ dalinai finansuojamas Europos Parlamento


Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.

Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.

Komentarai

komentarai(-ų)