Klausyti gyvai

13:00 - 13:35

„FM99“ kultūra

Praėjusi savaitė Europoje – EP minisesija, diskusijų EVT centre LGBT ir Rusija

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox

Praėjusi savaitė Europoje buvo intensyvi – EP patvirtino „žalius” fondus, diskusijos virė Europos Vadovų Taryboje – LGBT teisės išardė Baltijos šalių vienybę, bet susitikimai su V.Putinu kol kas nesugrįš. Paskutinėje EPP Strasbūro sesijoje buvo patvirtintas Brexito fondas šalims narėms – 11 milijonų skirta ir Lietuvai. Plačiau kam bus šie pinigai – europarlamentaras Petras Auštrevičius. Klausykite!

EP patvirtino įsipareigojimą iki 2050-ųjų užtikrinti neutralų poveikį klimatui

Europarlamentarai patvirtino įsipareigojimą iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą bent 55 proc., o iki 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui.. Balandį dėl šio teisės akto susitarė EP ir ES Tarybos derybininkai.

Taip pat Europarlamentarai patvirtino žalesnius ES sanglaudos fondus, skirtus ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai stiprinti. Bendra apjungtų Regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų vertė – 243 mlrd. Eurų. Jie sudaro beveik ketvirtadalį viso septynmečio biudžeto ir yra didžiausia jo dalis.  iš šių lėšų taip pat bus remiama kultūra, tvarus turizmas, skaitmeninimas ir visuomenės sveikatos sistemos atsparumo stiprinimas.

LGBT teisės išardė Baltijos šalių vienybę

Įvairios diskusijos verda ir EVT. 17 Europos Sąjungos šalių lyderiai prieš Europos Vadovų Tarybą (EVT) paviešino bendrą laišką, kuriame įsipareigojo tęsti kovą prieš LGBT bendruomenės diskriminaciją ir dar kartą patvirtino, kad gina pagrindines žmonių teises. Nors po bendru laišku parašus padėjo Latvijos ir Estijos prezidentai, šis klausimas išardė Baltijos šalių vienybę – Lietuvos prezidento Gitanos Nausėdos pavardės ten nėra. 

Liuksemburgo premjeras  Xavier Bettel pasidalino  asmenine patirtimi: “priimti save, kad esu homoseksualus, buvo vienas sunkiausių dalykų, priimti save, pasakyti tėvams. Ir dabar klausytis, kad taip yra todėl, kad gal kažką žiūrėjau per televiziją, kai buvau jaunas yra visiškai nepriimtina.” Bettel 2015 vedė savo partnerį Belgijos architektą Gauthier Destenay. “Maišyti į vieną pdeofiliją, pornografiją ir homoseksualumą yra visiškai nepriimtina”, sako jis, primindamas, kad pamatinė ES vertybė turėti galimybę būti kitokiu.

Nyderlandų premjeras Mark Rutte žurnalistams sakė, kad Vengrija turi atšaukti savo prieš LGBT nukreiptą įstatymą ir gerbti pamatines žmogaus teises arba trauktis iš ES, kitaip ES taps tiesiog prekybos bloku, o ne vertybių sąjunga

Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macron kvietė šalių lyderius atvirai diskusijai apie ES vertybes, “kurios yra pagrindas“ ir „kurios grindžiamos kiekvieno žmogaus orumu ir diskriminacija”. Jis tikisi, kad po tokios diskusijos Viktoras Orbanas pakeistų įstatymo tekstą.

JT generalinis sekretorius António Guterres 27 valstybių ir vyriausybių vadovams sakė, kad neapykanta ir nepakantumas auga, o ksenofobija, rasizmas ir ekstremizmas įgauna vis didesnę įtaką. Guterres kreipėsi į ES lyderius, kviesdamas kurti savo piliečių pasitikėjimą ir įvairovę.

Ir jokio komentaro iš Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno

Po to, kai prezidentas Gitanas Nausėda atsisakė pasirašyti daugumos Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių deklaraciją dėl LGBTQ bendruomenės teisių, nors laišką panašia tema anksčiau šią savaitę parašu parėmė užsienio reikalų viceministras, Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė neįsivaizduojantis, kaip Lietuvoje suderinti poziciją seksualinių mažumų klausimu.

17-os ES valstybių lyderių paremtas laiškas inicijuotas Vengrijai priėmus įstatymą, draudžiantį nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBTQ tema. Vengrija tiesiogiai laiške neminima, dokumente pasmerktos „grėsmės pagrindinėms teisėms, ypač nediskriminavimo dėl seksualinės orientacijos principui“. 

Tuo metu antradienį 13 ES šalių jau pasirašė laišką, kuriuo reiškiamas „rimtas susirūpinimas“ dėl Vengrijoje priimto įstatymo. Jį pasirašė Briuselyje Bendrųjų reikalų taryboje tuo metu dalyvavęs užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius. G. Landsbergis teigė, kad tai padaryta jo iniciatyva, nes tokio pobūdžio laiškai nėra mandatuojami valstybės institucijų, o tai reiškia, kad juos pasirašantys politikai dėl to sprendžia vienasmeniškai.

Susitikimai su V.Putinu kol kas nesugrįš

Tarp svarbiausių šios savaitės temų – ES santykiai su Rusija. ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellas paskelbė ataskaitą, kurioje pateiktas įspėjimas, kad ES santykiai su Rusija tik blogės. Prieš ketvirtadienio susitikimą Prancūzija ir Vokietija pateikė paskutinės minutės pasiūlymą tęsti aukščiausio lygio susitikimus su Rusija.

Paryžius ir Berlynas trečiadienį paskutinę minutę pateikė kitoms Bendrijos narėms pasiūlymą apsvarstyti galimybę surengti viršūnių susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu po birželio viduryje Ženevoje įvykusio jo susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu).  Tačiau tokiai idėjai griežtai nepritaria virtinė ES valstybių, ypač Rytų Europos šalys, atsargiai žiūrinčios į pokalbius su Kremliumi. Jos buvo nemaloniai nustebintos tokio Paryžiaus ir Berlyno žingsnio.  

ES valstybių ambasadoriams trečiadienį vakare nepavyko suderinti bendros pozicijos, todėl klausimas buvo paliktas spręsti lyderiams. Berlyno ir Paryžiaus pateiktame ES viršūnių susitikimo išvadų projekte rašoma, kad Bendrija „peržiūrės esamus dialogo su Rusija formatus, įskaitant dialogą lyderių lygiu“. Visgi galiausiai nebuvo pritarta tokiai iniciatyvai daliai šalių aktyviai pasipriešinus, tad bent jau artimiausiu metu aukščiausio lygio susitikimai su Vladimiru Putinu nebus sugrąžinti.

Šis ES viršūnių susitikimas paskutinis Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, kurios įpėdinis bus išrinktas rugsėjį.   A. Merkel aktyviausiai tarp Bendrijos lyderių pasisakė už ryšius su V. Putinu, kurie per pastaruosius septynerius metus drastiškai pablogėjo.  Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas (Vladimiras Putinas) džiaugsmingai sutiko Vokietijos ir Prancūzijos siūlymus atnaujinti susitikimus.

Ukrainos užsienio reikalų ministras griežtai sukritikavo šį siūlymą, Dmytro Kuleba prieš Bendrijos lyderių susitikimą sakė, kad iniciatyvos atnaujinti ES viršūnių susitikimus su Rusija nematant jokios Rusijos pažangos yra pavojingas nukrypimas nuo ES sankcijų politikos. Sprendimas neberengti ES ir Rusijos viršūnių susitikimų buvo priimtas 2014 metais, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.

Įsigaliojo sankcijos Baltarusijai

Europos Sąjunga ketvirtadienį jau oficialiai įvedė didžiausias iki šiol sankcijas svarbiems Baltarusijos ekonomikos sektoriams. Naujasis sankcijų paketas numato priemones, varžančias Baltarusijos galimybes eksportuoti kalio trąšas, naftos produktus ir tabako gaminius, bus ribojama Minsko prieigą prie ES kapitalo rinkų ir draudžiama teikti draudimo arba perdraudimo paslaugas Baltarusijos vyriausybei bei valstybinėms institucijoms. Draudžiama tiekti bet kam Baltarusijoje stebėjimo technologijas ir įrangą. Paskelbtos sankcijos ir 86 asmenims ir subjektams dėl keleivinio lainerio nutupdymo ir Minsko režimo platesnių represijų prieš opoziciją. sankcijas Minskui taip pat išplėtė JAV; Jungtinė Karalystė ir Kanada. 

Be to, ES praeitą mėnesį uždraudė Baltarusijos oro bendrovėms skraidyti į Bendrijos šalis ir paragino savo oro vežėjus nesinaudoti Baltarusijos oro erdve. Tačiau A. Lukašenka iki šiol atsisako nusileisti Vakarų spaudimui ir perspėjo, kad dalyje šalies gali būti įvesta karo padėtis, siekiant išvengti ekonomikos nuosmukio dėl sankcijų poveikio.

„Mes tiems niekšams kitapus sienos privalome parodyti, kad jų sankcijos – tai jų bejėgiškumas. Štai ką privalome parodyti, ir mes tai padarysime“, – atrėžė A. Lukašenka.

Baltarusių opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos vyras ketvirtadienį stojo prieš teismą, pranešė žmogaus teisių centras „Viasna“. Opozicionierius ir populiarus „Yotube“ vaizdo tinklaraštininkas Siarhejus Cichanouskis ketino varžytis su A. Lukašenka prezidento rinkimuose, tačiau buvo suimtas. Jam gresia iki 15 metų nelaisvės. Kartu su juo teisiami dar penki aktyvistai.

Apie tai, kaip jaučiasi paprasti Baltarusijos žmonės – klausykite trečiadienio Europos klube – atviras pokalbis su Dzmitry, kuris tik ką persikraustė iš Baltarusijos į Lietuvą su šeima.

Brexit problemoms – pinigai

Nuo arenos nenueina ir Brexit’as. Šalys aiškinasi, kaip elgtis su Britanijos turistais, šioje šalyje plintant Delta koronaviruso atmainai. Škotija negalės rengti naujo referendumo dėl nepriklausomybės iki 2024 metų, trečiadienį publikuotame interviu sakė Jungtinės Karalystės ministrų kabineto vienas aukšto rango narys.

Netvarus ir Jungtinės Karalystės susitarimas su Europos Sąjunga dėl prekybos po Brexit Šiaurės Airijoje, pareiškė britų aukšto rango ministras. Be to, Jungtinės Karalystės vyriausybė nepratęs birželio 30-ąją sukaksiančio termino, iki kurio Europos Sąjungos šalių  piliečiai gali teikti prašymus išduoti leidimą nuolat gyventi Britanijoje.

Nuo paraiškų teikimo pradžios 2019 metų kovą tokių dokumentų gauta 5,6 mln., ir dauguma  jų buvo patenkinti. Šis skaičius yra daug didesnis, nei tikėjosi britų vyriausybė – iki Brexit manyta, kad Britanijoje gyvena apie 3 mln. ES piliečių. Iki šiol paraiškų nepateikusių Britanijoje gyvenančių ES piliečių skaičius nėra žinomas.

Kitos ES šalys yra numačiusios panašią tvarką milijonui JK piliečių, gyvenančių Bendrijoje. Kai kuriose šalyse teisė nuolat gyventi suteikiama automatiškai, bet kai kur, taip pat Lietuvoje, Britanijos piliečiai turi pateikti prašymus.

Problemas patiria ir prekes siunčiantys iš JK – paplito žurnalisto Ryčio Zemkausko istorija, kai jis dar pernai pirktas prekes bandydamas pasikeitsti sulaukė ir papildomų mokesčių, nors jei nebūtų prireikę prekės keisti, tuo metu dar galiojo bemuitis režimas.

Tad nepatogumų įvairių. Jiems spręsti ieškoma priemonių, tarp jų ir finansinių. Paskutinėje EPP Strasbūro sesijoje buvo patvirtintas Brexito fondas šalims narėms – 11 milijonų skirta ir Lietuvai. Plačiau kam bus šie pinigai – pasakojo europarlamentaras Petras Auštrevičius. Klausykite!

Daugiau Europos klubo laidų surasite nuorodoje: http://www.fm99.lt/category/europos-klubas/

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra European-Union-emblema-1920x1281.jpg

Europos klubas dalinai finansuojamas Europos Parlamento


Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.

Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.

Kitos naujienos

Šiandien, kovo 29-ąją, Rotušės aikštėje vyks Lietuvos įstojimo į NATO 20-ųjų metinių minėjimas ir Didžios...

Velykos jau čia pat: pasidalinkite savo namų puošybos idėjomis! Velykos – tai ne tik pavasario at...

Alytaus m. savivaldybė informuoja apie eismo ribojimus dėl eisenos.

Artėjant Šv. Velykoms, laukiant vienos didžiausių švenčių, FM99 studijoje vieši tautodailininkė, ...