„Prie puodelio arbatos. Pakalbėkim…“: Dada – po 99 metų vis dar antimenas?

Šiandien laidoje „Prie puodelio arbatos. Pakalbėkim…“ pokalbis apie dailę ir Dada arba dadaizmą. Tai nihilistinis kultūrinis judėjimas, neigęs visus iki tol buvusius dailės, literatūros principus. Anot dadaizmo šalininkų, Dada ne menas, o antimenas. O ar taip yra iš tikrųjų?

Pokalbis su radijo stoties „FM99“ studijoje viešėjusiais Alytaus dailės mokyklos direktoriumi Redu Diržiu ir Asim – psichodarbininku, wikiversity meno skyriaus kūrėju, eksperimentinės edukacijos situacijų organizatoriumi iš Jungtinės Karalystės.

Alytaus dailės mokyklos direktorius R. Diržys ir svečias iš Didžiosios Britanijos viešėjo „FM99“ studijoje.

Alytaus dailės mokyklos direktorius R. Diržys ir svečias iš Didžiosios Britanijos viešėjo „FM99“ studijoje.

Kalbėdamas apie Alytuje rengiamą Dada kultūrinio judėjimo minėjimą, Alytaus Dailės mokyklos vadovas sako: „Renginys skirtas Lietuvos dailės mokytojams, kad apmąstytume, ką darome mokydami dailės.“

Ką reiškia pats žodis Dada? „Tai nieko nereiškiantys žodžiai, – sako R. Diržys. – Dadaistai tai paėmė būtent kaip nieko nereiškiančius žodžius, bet ilgainiui jie pradėjo asocijuotis su tam tikromis kritinėmis pažiūromis, nukreiptomis prieš tam tikras sustabarėjusias mąstymo formas.

Dada reiškinio atsiradimui didelės įtakos turėjo menininkų reakcija į Pirmojo pasaulinio karo žiaurumus ir politinių sprendimų beprasmybę. Dada šalininkams buvo svarbus iracionalumas, intuicija, chaosas. Kūrėjai atmetė mene vyraujančius standartus, kuriuos siejo ir su augančiu nacionalizmu, kolonialistiniais bei imperiniais interesais. Menas jiems nebuvo tikslas savyje, o priemonė/galimybė/metodas gyvai ir tikrai suvokti laikmetį bei jį kritikuoti.

 

Asim: „Dada vietoj to, kad sunaikintų meną, jį sustiprino ir papildė.

Alytaus kraštotyros muziejuje vyko tarptautinė konferencija dailės mokytojams ir bendruomenei.

Alytaus kraštotyros muziejuje vyko tarptautinė konferencija dailės mokytojams ir bendruomenei.

Alytaus kraštotyros muziejuje vyko tarptautinė konferencija dailės mokytojams ir bendruomenei „Dailės edukacija ir DADA“. Tai vienas iš Dada 99-ojo jubiliejaus paminėjimui skirtų renginių. Diskusijoje dalyvavo ne tik mokytojai iš Lietuvos, bet taip pat svečiai iš Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Čekijos. Susirinkusieji diskutavo apie Dada palikimo istorifikacijas, jų sąsajas su edukacija ir kultūra. Taip pat apie rasės ir meno santykį, apie meno istoriją, kuri turėtų būti konstruojama, o ne primetama. Kalbėa ir apie dadaizmo judėjimą Lietuvos mene bei Dada svarbą šiandieninėje kultūroje.

 

Akimirkos iš konferencijos

Akimirkos iš konferencijos

Būdamas nepriklausomu menininku daugiau mažiau nagrinėju įvairias pozicijas. Nepaisant ekonominio aspekto, būti nepriklausomu menininku yra geriausia pozicija. Kadangi jau dalyvauju čia, norėčiau pasakyti, kad mes visi esame meno praktikai ir suprantame, kad menas yra tai, kas yra sukurta ir tai, kas yra pamatyta. o šių dviejų aspektų ryšys ir yra kultūra. Tačiau Dada atsiduria pozicijoje prieš šiuos du dalykus ir prasideda nuo mąstymo. Taigi svarbu paminėti, jog čia yra ne du, bet trys dalykai: mąstymas, kūrimas ir matymas, kurių sukurtas kontekstas ir yra kultūra“, – kalbėjo skulptorius, buvęs Niujorko universiteto dėstytojas, galerijos DADAPOST įkūrėjas Berlyne Hovardas Makalebas.

Akimirkos iš konferencijos

Akimirkos iš konferencijos

Susitikimo metu kilo diskusija, ar tinkamu būdu mokyklose mokiniai mokomi meno, bei kokia mokytojo paskirtis. Mintis apie edukaciją išsakė šiuolaikinio radikalaus meno ir kultūros žurnalo leidėjas Ivanas Mečl iš Čekijos:

Edukacijos sistema visur sudaryta iš mokytojo žinių perdavimo mokiniui. Tikslas yra turėti žmogų, kuris kupinas informacijos ir įgūdžių, kurie padeda suvokti aplinkinį pasaulį. bet to negana. Manau mokytojo rolė turėtų būti mokiniui pasakyti, kad į dalykus kartais reikia pažiūrėti kaip į absurdiškus, beprasmius dalykus, kurie būtų pradžios taškas tinkamam tikslui. Siekiant suprasti dalykus pagal tikrąją jų prasmę, kartais juos reikia apversti aukštyn kojom ir pažiūrėti per visai kitą prizmę. Žmogus turi būti kritiškas, suabejoti ir pats išbandyti viską, kad įsitikintų. Tokia turėtų būti mokytojo misija. Nes mes esame įrankis tų, kurie valdo pasaulį. kurie nori, kad intelektualai būtų užsiėmę, kupini žinių ir nematytų tikrųjų problemų. Tai, ko aš noriu išmokyti savo mokinius – kad jie būtų kritiški, kad nuolat klaustų savęs ir domėtųsi, kaip veikia šis pasaulis“.

Akirmirkos iš konferencijos

Akirmirkos iš konferencijos

Labai nekantravau čia atvykti. Dar nesuspėjau daug pamatyti, bet pastebėjau, jog Alytus ramus miestas, bet jūs laimingi, kad turite geras kultūrines organizacijas, nes, lyginant su Europa, kiti tokio dydžio miestai tikrai to neturi. Kalbant apie Dada, tai vienas svarbiausių meno judėjimų, kadangi jis parodo, kaip reaguoti ir priimti meną laikuose, kuomet vyrauja daugybė krizių. Dada atsirado karo metu, kai žmonės bijojo tragiškos gyvenimo baigties, Dada buvo atsakas tokiam beprasmiam reiškiniui kaip karas.“ – kalbėjo Ivanas Mečl.

Šiandien, penktadienį, 17 valandą Alytaus kraštotyros muziejuje bus atidaryta Lietuvos dailės mokyklų mokytojų dailės paroda. Ji veiks iki spalio 23 d.

SRTRF-logo

Komentarai

komentarai(-ų)