Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Antano A. Jonyno memorialinis muziejus jau kurį laiką gyveno romantiškomis nuotaikomis. Iš pradžių po obelų žiedais, dabar alyvų dvelksme… Muziejus buvo subūręs poezijos kūrėjus bei poezijos mylėtojus į „Poezijos pavasarį“.
Alytuje, Liškiavos gatvėje, Jonynų sodelyje skambėjo Lietuvos rašytojų sąjungos svečių bei užsienio poetų eilės. Šiemet poezijos skaitymuose sutikome literatūros kritikę, Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos redaktorę Janiną Riškutę. Ji pristatė sodelio svečius.
A. A. Jonyno muziejuje apsilankiusi gruzinų poetė, eseistė ir vertėja Mariam Tsiklauri sakė: „Sveikinu ir džiaugiuosi, kad esu čia, lietuviškoje žemėje. Ir kad galiu skaityti savo eiles gimtąja kalba. Mes jus labai mylime ir gerbiame, jūs tai žinote.“ Gruzinų poetė gimtąja kalba skaitė eilėraštį „Upė“, lietuviškai šį eilėraštį skaitė Benediktas Januševičius. Kaip lietuvių poetai skamba gruzinų kalba? Pasiklausykime…
Praėjusiais metais Gruzijoje buvo išleista knyga „Šiuolaikinė lietuvių poezija“, tuomet lietuvių poetai apsilankė Gruzijoje. Solidžioje knygoje daugelio lietuvių poetų kūryba gruzinų kalba, Mariam išvertė Vlado Braziūno eilėrašius.
Poetinio Jonynų sodelio gamtos muziką papildė gitaros skambesys. Čia teatro, kino ir televizijos aktorių bei bardą Giedrių Arbačiauską šiltai sutiko „Poezijos pavasario“ lankytojai. Jis padovanojo dainą bei skaitė poeto alytiškio Jurgio Kunčino eilėraštį.
Pažinę Gruziją, kartu su poetais mes keliavome toliau. Lietuva – Šveicarija, Šveicarija – Lietuva – toks lietuvių poetės Janinos Survilaitės, jau daug metų gyvenančios Šveicarijoje ir visada sugrįžtančios į Lietuvą, kūrybos leitmotyvas. Ją pristatydama redaktorė Janina Riškutė sakė, jog kūryba prasidėjo tuomet, kai poetė išvyko gyventi į Šveicariją. Jos bagaže – 15 knygų. O pati poetė prisiminė draugystę su Jurgiu Kunčinu, ir jam išrūpintą kūrybinę komandiruotę, pristatė ir kasdienius Šveicarijos vaizdelius.
Jonyno kiemelyje turėjome unikalią galimybę sužinoti, ką rašo poetinių performansų pradininkas Benediktas Januševičius. Anot redaktorės Janinos Riškutės, žodžiu jis geba įskelti kibirkštį. Kūryba, anot Benedikto – naujų dalykų darymas. Naujai skamba ir jo poezija. Tad poetas supažindina su neįgaliu tekstu ir bando atsakyti į klausimą: kaip atsiranda vaikai?
O lapų šlamesy nuskambėję poezijos ir dainų žodžiai paliko vietos ir prisiminimams. Garbaus amžiaus iš kiemelio skubančios Onutė, Marytė ir Izabelė dar stabtelėjo po kvepiančiu alyvų krūmu ir pasidalijo savo prisiminimais. Poeto Antano Jonyno kiemas joms primena gražiausius jaunystės laikus.
Baigiamasis 51-ojo tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ vakaras Vilniaus Universiteto M. K. Sarbievijaus kieme – sekmadienį, gegužės 31 d., 17 val.