Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Sunkoka kalbėti ir rašyti apie draugą, kurio jau nėra tarp mūsų… 40 metų (Rimas Burokas mus paliko 1980 m. rugpjūčio 10 dieną). Labai simboliška, kad jis pateko į nelemtąjį Club 27 (išėjo Anapilin būdamas 27-ių) kartu su jo mylimais roko dievaičiais – Jim`u Morrison`u, Janis Joplin ir Jimi`u Hendrix`u. FM99 pokalbis su Linu Jakštoniu.
Rimas savo eilėmis ir dvasinės laisvės siekiais buvo tylusis keleivis po šią ašarų pakalnę. Būdamas su juo visuomet jausdavaisi ne šios iškreiptos veidrodžių karalystės dalimi ir įkvėpdavai laisvės gurkšnių: per roko muziką, poeziją ar literatūrą, per buvimą kelyje…
Tarp begalės išbarstytų ir išdalintų Rimo eilėraščių nuolat iš kažkur pasirodo dar vienas ir dar vienas niekur nepublikuotas Rimo kūrinys. Šiandien šia nelinksma proga keistas ir labai fatališkas jauno žmogaus eilėraštis be pavadinimo (tekstas neredaguotas).
Nepamiršk ir manęs. Parašyk
Į kitą šimtmetį laišką
O po to ūkuose išnyk
Kaip išnyksta eilės ir žvaigždės
O dangus nežinomas glaus
Ir manęs nepamirš taipogi
Gintare tyliai laikas išplaus
Į pakrantę nežinomą žodį
Jį kažkas pamilęs suras
Vakarą tokį pat mėlyną
Ir nustebs luite radęs žaras
Tartum saulę mažytę eilėraštį
Linas Jakštonis
