Prisimenant laisvą žmogų – poetą Rimą Buroką

Sunkoka kalbėti ir rašyti apie draugą, kurio jau nėra tarp mūsų… 40 metų (Rimas Burokas mus paliko 1980 m. rugpjūčio 10 dieną). Labai simboliška, kad jis pateko į nelemtąjį Club 27 (išėjo Anapilin būdamas 27-ių) kartu su jo mylimais roko dievaičiais – Jim`u Morrison`u, Janis Joplin ir Jimi`u Hendrix`u. FM99 pokalbis su Linu Jakštoniu.

 

Rimas savo eilėmis ir dvasinės laisvės siekiais buvo tylusis keleivis po šią ašarų pakalnę. Būdamas su juo visuomet jausdavaisi ne šios iškreiptos veidrodžių karalystės dalimi ir įkvėpdavai laisvės gurkšnių: per roko muziką, poeziją ar literatūrą, per buvimą kelyje…

 

 

Tarp begalės išbarstytų ir išdalintų Rimo eilėraščių nuolat iš kažkur pasirodo dar vienas ir dar vienas niekur nepublikuotas Rimo kūrinys. Šiandien šia nelinksma proga keistas ir labai fatališkas jauno žmogaus eilėraštis be pavadinimo (tekstas neredaguotas).

 

 

Nepamiršk ir manęs. Parašyk

Į kitą šimtmetį laišką

O po to ūkuose išnyk

Kaip išnyksta eilės ir žvaigždės

O dangus nežinomas glaus

Ir manęs nepamirš taipogi

Gintare tyliai laikas išplaus

Į pakrantę nežinomą žodį

Jį kažkas pamilęs suras

Vakarą tokį pat mėlyną

Ir nustebs luite radęs žaras

Tartum saulę mažytę eilėraštį

 

Linas Jakštonis

Komentarai

komentarai(-ų)