Propaganda bei informacinis saugumas – sąvokos, kurias privalo žinoti kiekvienas pilietis

Šiandieniniame pasaulyje vyraujanti visuomenė yra priklausoma nuo informacijos, ne veltui ji ir yra vadinama informacine visuomene. Atsižvelgiant į šį faktą darosi aišku, kad pagrindinis ginklas norint būti galingu yra visiškai ne šaunamieji ar šaltieji ginklai ar karinė technika, o turima ir skleidžiama informacija bei tikinčiųjų ja gausumas.

Kaip teigia Lietuvos Respublikos Seimo narys Juras Požela, propaganda jau kurį laiką yra svarbi karo dalis, – šiais laikais netgi daugiau kariaujama žodžiais, nei ginklais, siekiant primesti kitiems savąjį vykstančių įvykių matymą ir aiškinimą kitiems.

20140212_vytenis_pileckas_281529

Karolis Zikaras. Lietuvos edukologijos universiteto nuotr.

Propaganda – tai bendravimo forma, kurios tikslas, pateikiant šališkus argumentus, daryti įtaką bendruomenės požiūriui arba pozicijai. Propaganda paprastai yra kartojama ir paskleidžiama įvairiomis formomis, siekiant sukurti norimą auditorijos požiūrį.

Skirtingai nei nešališkai teikiamos informacijos, propagandos svarbiausias tikslas, visų pirma, yra daryti įtaką auditorijai. Propaganda dažnai pateikia gerai apsvarstytus ir atrinktus faktus ir siekia paveikti ne žmonių racionalų mąstymą, o emocijas. Propaganda gali būti naudojama ideologiniais, komerciniais ar kariniais tikslais.

Nuo vasaros vidurio Lietuvos regioninių radijo stočių klausytojai gali išgirsti šešių diskusinių radijo laidų ciklą apie visuomenės informavimo saugumą, informaciją ir dezinformaciją bei kaip tai priima žmonės skirtinguose Lietuvos regionuose. Kaip pastebi klaidingas žinutes ir kiek pasienio gyventojai veikiami kaimyninių šalių teikiamos informacijos ar įvykių interpretacijos.

Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento specialistas Karolis Zikaras papasakojo apie propagandą ir informacinį saugumą pasienyje su Rusija.  Pasak Karolio Zikaro, informacija kuriama tam tikroms tikslinėms auditorijoms, o viena iš jų yra pasienyje gyvenantys žmonės. „Atsižvelgiant į tam tikras tikslines auditorijas, yra sukuriama kažkokia informacija, siekiant tam tikrų tikslų. Pasienio gyventojus mes galėtume išskirti kaip atskirą tikslinę auditoriją. Pasienio gyventojai turi savo savimonę, tam tikras aktualijas, kurias diktuoja gyvenimas šalia valstybės ribos. Pasienio teritorija turi tam tikrą taktinį interesą. Jeigu potencialus agresorius ruoštųsi pulti Lietuvą, sienos perėjimas būtų labai svarbus momentas ir reikia pasienio gyventojus paruošti tam, skirti tam didesnį dėmesį.“ Klausykite vosi pokalbio įrašo.

Galima sakyti, jog propagandos sklaida ir informacijos daroma įtaka yra tas pats. Šių metų vasarį Rusijos propagandos skleidėjai atliko kibernetinę ataką, kurios metu buvo suklastoti tuo metu per žinias rodomi apklausos rezultatai. Apklausos tikslas buvo išsiaiškinti, ar žmonės pastebi, kad Lietuvoje stiprėja Rusijos propaganda. Tai buvo ko ne daugiausiai dėmesio susilaukęs kibernetinis išpuolis, tačiau nė neverta abejoti, jog tokių kibernetinių atakų į įvairius portalus bei laidas buvo ir daugiau. Būtent dėl tokių išpuolių itin svarbus yra informacinis saugumas. „Šiandien ta problema yra suvokiama, ji aišku niekur nedingsta, tik didėja, bet čia yra kaip kare, tu sugalvoji kaip apsiginti, tavo priešininkas sugalvoja, kaip tave užpulti dar sumaniau. Tiesiog reikia tam skirti dėmesį, investuoti ir nepamiršti.“ – teigė Karolis Zikaras.

Mūsų viešojoje erdvėje yra draudžiama skleisti dezinformaciją, karo propagandą, kurstyti nesantaiką, tačiau draudimais mes nieko nelaimėsime. Piliečiai patys turi ugdyti kritinį mąstymą, išmokti suprasti, kokia informacija yra teisinga, o kokia – ne. Vis didesnis piliečių skaičius geba skirti tikslią bei melagingą informaciją. Džiugu, jog žmonės pastebi tai, kad pastaruoju metu propagandinės informacijos sklaida buvo itin aktyvi bei akivaizdžiai suprantama ir reikia tikėtis, jog netolimoje ateityje Lietuvos piliečiai bus atsparūs propagandinei informacijai.

Radijo laidą parengė Evaldas Fetingis

SRTRF-logo

Komentarai

komentarai(-ų)