Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Sveiki, mielieji!
Dzūkijos kino mylėtojams didelė šventė – Alytus bus pirmasis miestas, kuriame bus rodomas naujausias lietuviškas kino filmas „Nesamasis laikas”, kitas kino sales jis pasieks vasario 28-ąją. Filmo premjera ir susitikimas su kūrybine grupe vyks vasario 26 dieną 20 val. „Dainavos” kino teatre.
Paspaudę šią nuorodą galėsite pasiklausyti pokalbio su pagrindiniu filmo aktoriumi Tadu Gryn.
Pilnametražis režisieriaus Mykolo Vildžiūno filmas „Nesamasis laikas” pasakoja apie trisdešimtmetį Tadą – daug dirbantį ir nuolat užsiėmusį miesto žmogų. Tadas patiria mįslingą avariją, atsiduria ligoninėje ir laikas čia sustoja. Niekas Tadui nepasakoja, kas nutiko, jį pradeda lankyti seniai nematytas vaikystės draugas, o vienintelis vyro džiaugsmo šaltinis – žolės suktinė.
Pasak filmo režisieriaus ir scenarijaus autoriaus M. Vildžiūno, filmas yra dedikuotas dabarčiai ir pokyčiams, kuriuos jauniems žmonėms ir jų šiandieninei jausenai atnešė nepriklausomybė.
Gražios, lėtai slenkančios filmo scenos yra tarsi dėlionė, kurią kiekvienas žiūrovas gali interpretuoti įvairiai. Visgi, anot režisieriaus, galutinis teisingas siužeto sprendimas yra vienintelis. Anot M. Vildžiūno, tai yra labai jaunas kinas – filmo kūrybiniai darbai prasidėjo 2012 metais ir tuomet kūrybinės grupės amžiaus vidurkis buvo 23 metai.
Filme vaidina jaunos kartos aktoriai – Tadas Gryn, Valentinas Novopolskis, Toma Vaškevičiūtė, Mindaugas Papinigis, režisieriaus M. Vildžiūno dukra. Juostoje taip vaidmenis atlieka Sigitas Račkys, Nelė Savičenko.
„Nesamojo laiko” režisieriaus nuomone, jo kinas yra teatrinis, todėl ne itin įsipaišo į šiuolaikinio lietuviško kino kontekstą.
„Filme yra mažiau kadrų nei pastarųjų lietuviškų filmų anonsuose, bet man tiek kadrų papasakoti istoriją užteko. Svarbu teatrinis sąlygiškumas – žiūrėti ilgai, matyti įdomiai (…) Jaučiuosi sukūręs lietuvišką filmą, jaučiuosi neišdavęs lietuviškų kinematografinių tradicijų, taip pat jaučiuosi daug prie jos prisidėjęs”, – teigia M. Vildžiūnas.
