Klausyti gyvai

16:00 - 17:00

Ne tu vienas kelyje

Receptas, kad nebūtų beglobių gyvūnų – kastruoti augintinius

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Applepodcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox

FM99 pokalbis su gyvūnų prieglaudos “Nuaras” atstovais Jurgita Gustaitiene ir Mindaugu Jonušu –  kaip iš tiesų gyvena ir su kuo susiduria gyvūnų globėjai ir kokia iš tiesų beglobių padėtis. 

Pokalbis su Jurgita Gustaitiene ir Mindaugu Jonušu

Šiuo metu Alytaus prieglaudoje “Nuaras” gyvena apie 40 gyvūnų – 32 šunys ir 8 katinai, skaičius nuolat kinta. Prieglauda nėra didžiausia, kituose miestuose yra ir gerokai didesnių. “Nuaro” vadovė J.Gustaitienė džiaugiasi, kad pagaliau Alytuje turi nuosavas puikiai įrengtas patalpas ir kitą gyvūnams reikalingą įrangą. 

Jurgita džiaugiasi ir besikeičiančiu žmonių požiūriu, ypač jaunų žmonių, kad tampa savaime aišku, jog šunį pririšti prie grandinės ir palikti nėra tinkamas būdas jį laikyti. Gyvūnų priežiūra reikalauja ne tik infrastruktūros, bet ir žmogiškos šilumos, o to dar pritrūksta, sako “Nuaro” vadovė.

Jurgita Gustaitienė

“Šioje vietoje mes tikrai dar turime pasitempti. Aš žinau kaip turėtų būti, bet man pačiai, kaip vadovei, ne visada pavyksta įgyvendinti tą viziją vien dėl to, kad yra labai sudėtinga surasti atsidavusius darbuotojus ir savanorius. Tiek ir darbuotojai nori dirbti tam tikras darbo valandas, tačiau šis darbas reikalauja kitokios specifikos. Čia niekada nėra “aš pavargau”, mes niekada nežinome kiek gyvūnų pateks. Pavyzdžiui, šiuo metu Kaune mes džiaugiamės, kad turime 10 vietų katėms, nors prieš savaitę sakiau, kad esame perpildyti. Padovanojome daug kačiukų, bet aš jau girdžiu, kad rytoj atvažiuoja 10 naujų. Taigi mes niekada nežinome kada pas mus pateks gyvūnai”, – pasakoja “Nuaro” vadovė J. Gustaitienė.

Šiame darbe reikia didelio atsidavimo ir žmonių kurie norėtų dirbti šį sunkų darbą, sako J.Gustaitienė. Anot direktorės, norint, kad mažėtų beglobių gyvūnų, reikia iškastruoti savo augintinius. Nors švietimas ir edukacija svarbu, bet kastravimas yra pati svarbiausia dalis. 

Mindaugas Jonušas

Mindaugas Jonušas sako, kad tai, ką galima stebėti visuomenėje, tokia nuotaika taikoma ir namuose su artimaisiais ir gyvūnais. Netrūksta atvejų, kai gyvūnai paimami ir po to vėl grąžinami dėl įvairiausių priežasčių, požiūrio, kad gyvūnas – tik žaislas. Tačiau ir jis džiaugiasi, kad jaunosios kartos požiūris kitoks.

“Tikrai jaunoji karta yra kilniaširdžiai žmonės, tikrai atsidavę, tai matome “Nuare”, iš savo darbuotojų ir savanorių”, – sako M.Jonušas.

Įstatymo nuostatos taip pat ugdo atsakomybę – augintinių ženklinimas vienas iš tokių. 

“Be įstatymų mes nieko nepasieksime, bet norėčiau pasakyti, kad ženklinimas jau privalomas yra 6 metus, tai praktiškai neturėtų būti jaunesnio neženklinto gyvūno, nei 6 metai”, – pasakoja J.Gustaitienė. 

Ji prisimena, kaip sunkiai skynėsi kelią programa kastruoti ir paleisti beglobes kates, prieš 10-15 metų tai daug kam kėlė juoką. 

“Tada visi iš manęs šaipėsi ir sakė, kad nebandyk nei vienos katės šitaip paleisti, nes mes tave nubausime ir tai buvo transliuojama iš merų, vicemerų, administratorių, veterinarijos atstovų. Šiuo metu mes visi suprantame, kad tokia programa buvo reikalinga ir ji vyksta daugelyje miestų, taip pat ir Alytuje, nors ir labai lėtai. Aš tikiu, kad ir Alytuje tą kastraciją bus galima labiau suaktyvinti ir tų kačių vargstančių kiemuose neteks matyti, vien dėl to, kad mes jas kastruosime”, – sakė J. Gustaitienė.

“Nuaro” vadovė stebisi, kad labai skiriasi požiūris į gyvūnus atskiruose regionuose. Klaipėda yra kačių fanai, kaip ir Ignalina, jų pilni kiemai. Kaunas baigia išsispręsti kačių problemą, beveik nėra ir beglobių šunų. Tuo metu Dzūkijoje primityvaus požiūrio į gyvūnus dar labai daug, apgailestauja Jurgita, pati kilusi iš Dzūkijos.

„Alytų vertinčiau kaip labai sunkų regioną, iki šiol žmonės labai primityviai žvelgia į savo augintinį”

Jurgita gustaitienė

“Alytų vertinčiau kaip labai sunkų regioną, iki šiol žmonės labai primityviai žvelgia į savo augintinį. Kai pasiūlau, kad reikia katę iškastruoti, dažnai sulaukiu įvairių epitetų, kad čia dievo dovana, ar mums labai brangu kastruoti. Žinoma, geriau atnešti kačiukus į prieglaudą ir juos numesti, ar kur nors miške palikti”, – apgailestauja gyvūnų prieglaudos vadovė.

M.Jonušas ragino Alytaus žmones ateiti į “Nuaro” prieglaudą ir pasiimti savo šeimos narį – “jų tik 40”, sako jis.

Klausyti:

Kitos naujienos

Jaunosios kartos dainininkas ir muzikos kūrėjas Dovi Mi pristato naujausią savo darbą – kūrinį „C...

Per šventes ženkliai pasunkėja pirkinių krepšiai ir atliekų konteineriai. „Dar nebuvo tokių švenč...

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininke, edukatore Gita Jak...

Artėjantis didžiausias Lietuvoje džiazo festivalis „Kaunas Jazz“ paskutinį balandžio savaitgalį pakvies ž...