Savaitė Europoje: virusas be sienų, vėžio gydymo planai, J.Borell vizitas Rusijoje ir Italijos bėdos su premjerais

Savaitė Europoje. Vakcinų nacionalizmas – skiepai Europos Sąjungai ar ne tik , kaip dalinamės su pasauliu, ar vakcinos trečiosioms šalims reiškia, kad jas atimam nuo ES piliečių? Europarlamentarės Rasos Juknevičienės komentaras.

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic Breaker| Anchor|Pocket Casts

Dar viena savaitės tema – kova su vėžiu ir tam sukurtas specialus Europos Parlamento komitetas, kalbame su jo nariu Broniu Rope – pernai besikreipiančių dėl vėžio sumažėjo perpus, nors liga niekur nedingo. Be to, koronaviruso vakcinos veikimo principą bandoma pritaikyti vėžio susirgimams ir, atrodo, gana sėkmingai.

Klausykite Europos klubą

Danijos skiepų pasai, Italijos gelbėti ateinantis Super Mario ir ES užsienio reikalų ministro vizitas į Maskvą – apie visa tai klausykite Europos klube.

Virusas sienų neturi

Lėtas skiepijimo tempas Europos Sąjungoje, palyginti su JAV ir Jungtine Karalyste reiškia, kad blokas greičiausiai turės išlaikyti karantiną dar vieną – du mėnesius, o tai Europos ekonomikai kainuotų apie 100 mlrd. EUR, rodo „Bloomberg“ tyrimas. ES iki vasario 1 d. paskiepijo mažiau nei 5 procentus piliečių, palyginti su 15 proc. Didžiojoje Britanijoje ir 10 proc. JAV. 

Europos Parlamento Biudžeto komitetas su EK Sveikatos ir maisto saugos generaline direktore Sandra Gallina aptarė, kaip ES biudžetas buvo panaudotas ir kaip pavyko paremti vakcinų nuo COVID-19 strategiją. Didelė 2,7 mlrd. eurų dalis buvo panaudota 2020 m. išankstiniam finansavimui, kaip išankstinių pirkimo sutarčių su vakcinų gamintojais garantas. 

Sekite Europos klubą Twitter | Facebook

Skiepai nuo COVID-19 karščiausia nuolatinė tema, dažniausiai rūpinamasi, kad ES šalys gautų jų pakankamai ir greitai, tačiau yra ir kita medalio pusė. 

EP Vystymosi komitetas šiandien su tarptautinės partnerystės komisare Jutta Urpilainen svarstė pasaulio gyventojų galimybės gauti COVID-19 vakciną. Paklausta, kas nusveria kovoje tarp noro greičiau paskiepyti ES gyventojus ir dalintis su pasauliu, šio komiteto narė Rasa Juknevičienė sako, kad tai turi vykti lygiagrečiai.

“Reikia suprasti labai aiškiai, kad pandemija nesibaigs paskiepijus Europą virusai gi nepripažįsta sienų”, – sako R.Juknevičienė. – “Jei nesustabdysim viruso plitimo visame pasaulyje, tai gali atsirasti dar pavojingesnė mutacija, kariai ir skiepai neveiks.”

Anot jos, negali būti taip, kad ES piliečių sąskaita siunčiamos vakcinos kitur, tačiau netrukus vakcinų bus daugiau ir tada klausimas nebebus toks jautrus. Be to, priklauso ir kaip gaunančios šalys yra pasiruošę priimti vakcinas ir jas panaudot.

“Čia vyksta paraleliai procesai, čia nėra, kad vienas kito sąskaita,” – tikina europarlamentarė.

Pirmasis skiepų pasas – Danijoje

Tuo metu Danija pristatė pirmąją pasaulyje vakcinų kelionių schemą, sakydama, kad pasiskiepiję Danijos piliečiai, nuo vasario pabaigos galės atsispausdinti pažymėjimą, leidžiantį išvykti į užsienį nebūtinoms kelionėms. Po kelių mėnesių jau galės tam naudoti ir programėlę. Toks būdas danams gali padėti atnaujinti ir  kultūrines veiklas, sakė laikinasis šalies finansų ministras Morten Bodskov.

Besikreipiančių dėl vėžio pernai sumažėjo perpus

Dar viena savaitės tema – Pasaulinė vėžio diena ir paskelbtas pirmasis ES kovos su vėžiu planas. EP įkūręs ir specialųjį komitetą kovai su vėžiu. Komitetas su ekspertais diskutavo ir apie COVID-19 krizės poveikį sveikatos sistemoms ir vėžio gydymui. Komiteto narys Bronis Ropė pasakoja, jog komitetas gilinsis į tai, ką daryti, kad vėžys nebūtų mirtina liga, o šią savaitę aiškinosi pandemijos poveikį.

“Situacija labai panaši, kaip ir Lietuvoje ir daugumoje ES narių, ženkliai sumažėjo prieinamumas dėl įvairių priežasčių – kai kur medicina nepriiminėjo žmonių, ir Lietuvoje buvo pristabdyta, kai kuriose šalyse net chemoterapija buvo pristabdyta, dalis žmonių bijojo kreiptis, dalis nenorėjo, nes trūko apsaugos priemonių”, – kalba Bronis Ropė.

“Situacija tokia, kad maždaug per pusę sumažėjo besikreipiančių, bet žinoma, vėžiniai susirgimai niekur nedingo ir mirčių nuo vėžio nesumažėjo”, – sako europarlamentaras.

Taip pat akcentuojama, kad vėžiu sergantys žmonės turi būti vakcinuojami pirmumo tvarka. 

Lygiagrečiai vyksta bandymai, ar negali ši vakcina būti pritaikyta ir vėžio sukėlėjams, o bandymai teikiantys vilties.  “Čia būtų labai didelis proveržis”, – sako europarlamentaras.

Trečiadienį Europos Komisija paskelbė 4 milijardų eurų vertės planą kovai su vėžiu – pagrindine mirties priežastimi, kuriai tenka ir didelė ekonominė našta.

Išgyvenamumas sergant vėžiu Lietuvoje gerėja, tačiau vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES), sako laikinoji Nacionalinio vėžio instituto direktorė Sonata Jarmalaitė. Šiuo metu su vėžiu gyvena apie 110 tūkst. žmonių, ir trečdalis jų gyvena dešimt ir daugiau metų, tuo metu  Europoje dešimt ir daugiau metų išgyvena pusė visų gyventojų, kuriems diagnozuotas vėžys“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė S. Jarmalaitė. 

Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 18 tūkst. naujų vėžio atvejų, nuo onkologinių ligų miršta apie 8 tūkst. žmonių. Dažniausi – krūties ir prostatos vėžys.

J.Borell su S.Lavrovu spaudos konferencijoje, kol A.Navalnas narve

Dar vienas keistas įvykis – Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis nuvažiavo į Maskvą ir pareiškė, kad reikia atsisakyti neigiamos retorikos sąžiningo ir atviro dialogo tarp Bendrijos ir Rusijos pradžiai. 

Josep Borrell pripažino, kad jo vizitas į Maskvą yra „prieštaringas“, tačiau jis teigė norintis kalbėti su Maskva apie bendradarbiavimą kovoje su klimato kaita bei atgaivinant Irano branduolinį susitarimą. 

J. Borrell spaudos konferencijoje šiandien kalbės kartu su Lavrovu, kuris iš esmės ką tik pavadino Angelą Merkel melage, sakydamas, kad Rusija turi pagrindo manyti, kad Navalno nuodijimas buvo tyčia surengtas, nes Vokietija nepateikė jokių įrodymų. 

Tuo tarpu Navalnas šį rytą grįžta į Rusijos teismą dėl kaltinimų, kad jis apšmeižė Antrojo pasaulinio karo veteraną, jam gresia laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prieš vykdamas J. Borrell pareiškė, kad perduos „aiškių žinių“ Kremliui, ignoruojančiam Vakarų raginimus paleisti garsiausią Rusijoje prezidento Vladimiro Putino kritiką A. Navalną, kuris antradienį beveik trejiems metams buvo pasiųstas už grotų.

Dabar gi – Rusijos opozicijos aktyvistas Aleksejus Navalnas bus stikliniame narve Maskvos teismo salėje ir atsakinės į naujus fiktyvius kaltinimus tuo pat metu, kai ES aukščiausias diplomatas Josep Borrell surengs spaudos konferenciją su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

J.Borell išvykus į Maskvą Europos Tarybos lyderiai išreiškė apgailestavimą dėl Maskvos teismo sprendimo įkalinti rusų opozicionierių Aleksejų Navalną ir paragino Rusiją vykdyti savo įsipareigojimus dėl žmogaus teisių.  

„Labai apgailestaujame dėl Maskvos teismo sprendimo skirti Aleksejui Navalnui laisvės atėmimo bausmę“, – rašoma ketvirtadienį Europos Tarybos spaudos tarnybos išplatintame pareiškime.  

Pareiškimą pasirašė Europos Tarybos Ministrų Komitetui pirmininkaujančios Vokietijos vyriausybės specialusis atstovas, Europos reikalų ministras Michaelis Rothas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pirmininkas Rikas Daemsas ir Europos Tarybos, turinčios 47 valstybes nares, generalinė sekretorė Marija Peičinovič-Burič.

Super Mario gelbėjo eurą, dabar – Italiją

Italijos prezidentas Sergio Mattarella paprašė buvusio Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininko Mario Draghi suformuoti technokratų vyriausybę, turinčią vesti šalį siaučiant koronaviruso pandemijai, valdančiosioms partijoms eilinį kartą nesugebėjus susitarti dėl valdžios pasidalijimo. 73 metų M. Draghi laikomas smarkiai prisidėjusiu prie euro išgelbėjimo per savo kadenciją prie ECB vairo, dabar ateina gelbėti pandemijoje ir politikų mūšiuose skęstančios Italijos.

Italijos vyriausybės griovėju visai netinkamu laiku laikomas buvęs premjeras Mateo Renzi ir jo partija Italia Viva, kurie praeitą mėnesį pasitraukė iš vyriausybės, o premjeras Giuseppe Conte atsistatydino.

„Draghi yra išsigelbėjimas“, – sakė Vokietijos banko „Berenberg“ ekonomistas Christopheris Dembikas. Jau kelias savaites politikos stebėtojai mini M. Draghi kaip žmogų, turintį daugiausiai galimybių išspręsti dabartines Italijos problemas.

M. Draghi ECB vadovu tapo 2011 metų lapkritį, kai euro zoną krėtė skolų krizė. Jis dirbo, kai buvo kilusi bloko kracho grėsmė ir buvo nerimaujama, kad Graikijos skolų krizė išplis ir į kitas šalis.

Tačiau vadovaujant M. Draghi ECB ėmėsi neįprastų intervencinių priemonių, reaguodamas į sparčiai blogėjusią kai kurių euro zonos šalių ekonominę ir finansinę padėtį.

Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, o radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.
Prenumeruokite, bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.

Europos klubas dalinai finansuojamas Europos Parlamento

Komentarai

komentarai(-ų)