Savaitgalį Alytaus rajone sudegė žmogus, buvusiame mėsos kombinate kilo gaisras

Šeštadienio vakarą Alytaus rajone kilęs gaisras pareikalavo žmogaus gyvybės. Anot Policijos departamento pranešimo, gaisras Likiškėlių kaime kilo apie 20.00 val. Jo metu žuvo 67-erių namo šeimininkas. Gaisro priežastis nustatinėjama. O sekmadienio vidurdienį gaisras kilo Alytuje, buvusiame mėsos kombinate. Pranešimą, kad Pramonės gatvėje, buvusiame mėsos kombinate, pro langus sklinda ugnis, Bendrasis pagalbos centras skubios pagalbos telefono numeriu 112 gavo 12.47 val. Į įvykio vietą buvo išsiųstos Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos.

Tuo tarpu ugniagesiai įspėja dėl gaisrų, kurių itin padaugėja gyventojams pradėjus intensyviau šildytis. „Pastebime tendencijas, kad atšalus orams padaugėja gaisrų, ypatingai gyvenamuosiuose namuose, ypatingai tuose, kurie šildosi krosnimis. Jeigu žiūrėti gaisrų statistiką, individualiuose gyvenamuosiuose namuose imant vidurkį žiemos mėnesiais gaisrų kyla apie keturis kartus daugiau nei vasaros mėnesiais. Tas padidėjimas yra susijęs su gyventojų poreikiu pasišildyti“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Prevencijos organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aurimas Gudžiauskas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet gaisrų kilo daugiau nei pernai: 618, pernai per tą patį laikotarpį – 469. A. Gudžiausko duomenimis, apie šimtas iš šiemet kilusių gaisrų kilo dėl krosnių. Šių gaisrų priežastys – netinkamas pasirengimas šaltajam metų laikui, kai kūrenamos nevalytos, nesuremontuotos krosnys.

Pernai dėl netvarkingų židinių ir krosnių kilo per tūkstantį gaisrų

„Dažniausiai būna tinkamai nepasiruošta kūrenimo sezonui, prieš kūrenimo sezono pradžią neišvalomi dūmtraukiai, krosnys, nesuremontuojamos, jeigu kur reikia. Žmonės krosnies remontą atidėlioja, tikisi, kad suspės, orai netikėtai atvėsta ir su ta pačia prakiurusia krosnimi, nesandariu dūmtraukiu, pradeda naują kūrenimo sezoną, numoja ranka ir tikisi, kad nelaimės gali juos aplenkti“, – sakė ugniagesių atstovas.

Apkrovos neatlaikiusios krosnys, pasak jo, dar labiau sutrūkinėja silpnose vietose, per jas ima veržtis liepsna, nuo kurios užsidega šalia esantys degūs daiktai. Gyventojus lankantys pareigūnai pastebi, kad jie prie krosnies nevengia laikyti degių daiktų: šalia krosnių stato įvairius baldus, vaikų loveles, virš jų džiovina skalbinius, tiesiog ant krosnių džiovina batus ir malkas.

Pasak ugniagesių, gaisrus sukelti gali ir dūmtraukyje atsiradę įtrūkimai, krosnies perkaitimas, iškritusios žarijos ar malkos. Krosnį kurti reikia 2–3 kartus per dieną ir kūrenti ne ilgiau kaip pusantros valandos. Jokiu būdu negalima palikti ir atvirų besikūrenančios krosnies pakuros durelių, nes gaisrą gali sukelti iškritusios žarijos. Kad jos neuždegtų grindų, būtina prikalti skardos lapą arba įrengti kitą nedegų pagrindą.

„Padaugėja gaisrų ir dėl elektros instaliacijos šaltuoju metų laiku: taip pat galima daryti sąsają su šalčiais, kai žmonės šildosi elektriniais šildytuvais. Įjungus į tinklą galingus šildymo prietaisus silpnesnės elektros tinklo vietos neatlaiko, ima kaisti laidai, kibirkščiuoti ir gali taip pat uždegti degias pastatų konstrukcijas“, – sako A. Gudžiauskas.

Pernai dėl netvarkingų židinių ir krosnių kilo per tūkstantį gaisrų. Vykdydami prevencines akcijas apie 20 tūkst. būstų Lietuvoje pernai aplankę ugniagesiai apie 10 proc. jų rado netvarkingas krosnis, apie 12 proc. gyventojų šalia krosnių laikė degius daiktus. 13,5 proc. lankytų būstų gyventojai iš dūmtraukių nevalo suodžių, 10 proc. aplankytų būstų rasta ir netvarkinga elektros instaliacija.

 

Komentarai

komentarai(-ų)