Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Artėjant rugsėjo 23-iajai, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai, miesto bendruomenę ir Alytaus bendrojo ugdymo mokyklas, Tolerancijos ugdymo centrus ir visas švietimo institucijas kviečiama dalyvauti pilietinėje iniciatyvoje „Atminties kelias“, kuri vyks rugsėjo 23 d, prie Vidzgirio miške esančio memorialo 12 val. Šia iniciatyva siekiama aplankyti masines žydų žūties vietas, einant pėsčiomis kelią, kuriuo į mirtį buvo varomi nekalti žmonės. Tokių vietų Lietuvoje yra daugiau nei 200. Plačiau apie akciją pokalbis su Meile Platūkiene. Pasiklausykite įrašo.
Šiais metais minime 75-ąsias Vilniaus geto likvidavimo metines. 1943 m. rugsėjo 23-iąja buvo likviduotas Vilniaus getas. Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena Lietuvoje minima nuo 1994-ųjų metų. Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti šios dienos paminėjimus inicijuoja jau daugiau nei dešimt metų. Einant visi kartu pakalbėkite apie tai, kas nutiko šioje vietoje 1941-aisiais metais, apie tragišką Lietuvos piliečių žydų naikinimą. Žydų žūties vietose padėsime akmenėlius su vardais. Akmenys su žmonių vardais primins, jog nužudyti žmonės buvo ne skaičius, bet konkretūs žmonės su asmeninėmis istorijomis.
12.45 val. Vilniaus g. 27 vyks atminimo akmenų įdėjimo ceremonija Alytaus žydams – Mendeliui Bokšickiui, Hiršui Kalmanavičiui ir Šmueliui Beiralui. Pirmieji atminimo akmenys (vok. Stolpersteine) – tai šaligatviuose ar gatvių grindiniuose montuojamos atminimo lentelės, skirtos įamžinti nacionalsocializmo aukas, įrengti 2016 m. atmenant žydus ir romus, nukentėjusius per Holokaustą Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje. Trimis akmenimis Alytaus miestas prisijungia prie šio didžiausio memorialinio muziejaus po atviru dangumi.
Atminimo akmenys (vok. Stolpersteine) – tai šaligatviuose ar gatvių grindiniuose montuojamos atminimo lentelės, skirtos įamžinti nacionalsocializmo aukas.Šiuo metu pasaulyje įmontuota per 60 000 atminties ženklų, kartu jie sudaro didžiausią pasaulyje memorialinį muziejų po atviru dangumi.
Atminimo akmenys išvežtuosius į koncentracijos stovyklas, sušaudytus masinių žudynių vietose, nukankintus kalėjimuose ar kitaip nukentėjusius per Holokaustą simboliškai grąžina į miestų ir miestelių erdves, kuriuose jie gyveno, mokėsi ar dirbo, taip primindami, kad per masines žudynes nukentėjo ne abstraktūs skaičiai, bet konkretūs žmonės.
Pirmoji tokia lentelė buvo įrengta 1992 m. Kiolno mieste, Vokietijoje. Ant jos Atminimo akmenų idėjos autorius, menininkas Gunteris Demnigas išgraviravo vadinamojo Aušvico nutarimo eilutes, kuriomis SS reichsfiureris Heinrichas Himmleris įsakė pradėti Vokietijos teritorijoje gyvenusių romų deportaciją į Aušvico koncentracijos stovyklą.
Po dviejų metų menininkas išgraviravo pirmąsias plokšteles konkretiems žmonėms – ant jų buvo užrašyti vardai ir pavardės, gimimo bei mirties metai ir žūties vieta. Dar po metų šie atminimo ženklai atsidūrė Kiolno miesto šaligatviuose, taip pradėdami meninį projektą, tapusį memorialu po atviru dangumi.
Praėjus dvidešimčiai metų nuo projekto pradžios, Atminimo akmenis galite rasti daugiau kaip dvidešimtyje valstybių. Lietuva buvo 21-oji šalis, kurioje įgyvendinama ši iniciatyva. Pirmuosius 19 Atminimo akmenų Lietuvoje įmontavo Lietuvos žmogaus teisių centras. Šiuo metu Lietuvoje yra įrengti 23 Atminimo akmenys keturiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje.
