Šiandienos mokykla – gyvas sovietinis reliktas?

Pirmoji laidos dalis:

Antroji laidos dalis:

Šiandien laidoje „Dienos tema“ – pokalbis apie sovietinius likučius mūsų švietimo sistemoje. Švietimo ministrė, mokytojai, mokyklų direktoriai, tėvai, mokyklas tebelankantys ir jas jau baigę jaunuoliai – kiekviena karta turi skirtingas nuomones, požiūrį  ir idėjas. Kokį pilietį ugdo šiandienos mokykla – praktišką, pasaulietišką, universalų? Ar tik mokykla yra atsakinga už jaunuolio išsilavinimą? Koks tuomet yra visuomenės vaidmuo? Diskusija apie tai, kas švietimo sistemoje jau spėjo pasikeisti ir kas dar laukia diskusijų ir pokyčių eilėje. 

Studijoje Vida, Gabrielė, lina ir Gret: "Visos turime skirtingas patirtis ir nuomones. Dėl to įdomu kabėtis!"

Studijoje Vida, Gabrielė, Lina ir Greta: „Visos turime skirtingas patirtis ir nuomones. Dėl to įdomu kalbėtis!

Praėjo 25 nepriklausomybės metai – kas pasikeitė mūsų sąmonėje? Tema reikalinga, tačiau plati – daug klausimų ir svarstomų taškų. Laidos vedėjos sutarė, kad švietimo sistema šiandien jau kitokia, sovietinių reliktų likę nebe daug, tačiau griežti rėmai egzistuoja – svarbiausia išdrįsti iš jų išlipti. Kartu vertėtų suprasti, kad prieš teisiant mokytojus ar mokinius, dažnai nepagalvojame, jog tai – tik viena detalė visoje švietimo sistemos dėlionėje.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė "Išgirdus temą norėtųsi neigti, tačiau diskutuoti verta"

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė „Išgirdus temą norėtųsi neigti, tačiau diskutuoti verta“

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė teigė, kad  išgirdus temą iškart kilo noras ją neigti, bet susimąsčiusi ji pritaria, kad sovietinio palikimo švietimo sistemoje dar yra. Audronė Pitrėnienė mano, kad tai mūsų mentaliteto klausimas, kuris formavimuisi turėjo dar tik 25 metus, kurių tikrai negana išgyvendinti sovietizmą iš mūsų gyvenimų. Tiesa ministrė džiaugiasi, kad sovietizacijos metais nebuvo visiškai ištrintas Lietuvos palikimas ir mes esame sukaupę didžiulę patirtį iš Europos valstybių bei ją pritaikome. „Profesorė Lukšienė mus mokė, kad esmių esmė yra žmogus, mokykloje esmių esmė – vaikas. Ugdymas turi būti visuminis ir mes turime formuoti asmenybę holistiškai“., – teigė ministrė.

Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos direktorius Virginijus Skroblas "Mokykla - visuomenės dalis. Už jaunuolio ugdymą esame atsakingi visi"

Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos direktorius Virginijus Skroblas „Mokykla – visuomenės dalis. Už jaunuolio ugdymą esame atsakingi visi“

Diskusijai pasisukus link mokytojo autoriteto bei santykio su mokiniu, studijoje nuskambėjo mintis, jog mokytojas iš didžiosios „M“ yra toks, kuris dirba vedamas pašaukimo, geba sudominti ir įtikinti. Alytaus Adolfo Ramanausko – Vanago gimnazijos direktorius Virginijus Skroblas įsitikinęs, kad didžiausias sovietinis palikimas mūsų švietimo sistemoje – visuomenės požiūris. Pasak jo, visuomenė vis dar yra įsitikinusi, kad tik mokykla yra atsakinga už jaunuolio ugdymą, pamiršdama, kad socializacijos pagrindus, visgi, sudeda ir puoselėja šeima. Direktorius taip pat džiaugiasi, kas santykiai tarp mokinio ir mokytojo dabar – laisvesnis, tačiau primena, kad tam tikros ribos ir pagarba egzistuoti turi. „Niekas netrukdo geram mokytojui mokyti, o geram mokiniui – mokytis. Mes duodame – jūs tik imkite“ – sako Virginijus Skroblas.

Alytaus Jotvingių gimnazijos direktorius Kęstutis Miliauskas "???"

Alytaus Jotvingių gimnazijos direktorius Kęstutis Miliauskas „Mano manymu žmogus turi turėti galimybę rinktis“

Patys moksleiviai sovietizmo reliktu įvardija vyresniąją mokytojų kartą, kurios atstovai nepamiršta išsakyti pastabų apie, jų nuomone, netinkamą jaunuolių elgesį ir išvaizdą mokykloje bei nuolatos lygina dabartinius ir praėjusius laikus. Tuo tarpu  Alytaus Jotvingių gimnazijos direktorius Kęstutis Miliauskas sakė, kad kad švietimo sistema per 25 metus labai pasikeitė. Nors dar esama „sovietinių likučių“ ir garbaus amžiaus mokytojų, kuriems sunku prisitaikyti prie besikeičiančių reikalavimų, Kęstutis Miliauskas į situaciją žvelgia optimistiškai ir tikisi, kad senuosius mokytojus greitu metu pakeis jauni ir suinteresuoti specialistai. Taip pat Alytaus Jotvingių gimnazijos direktorius sako, kad didinti privalomųjų egzaminų skaičiaus nereikėtų, o kaip svarbiausią įvardina lietuvių kalbos egzaminą: “Mano manymu, žmogus turi turėt galimybę  rinktis ir nėra jokio reikalo plėsti privalomų egzaminų ratą. Aš palikčiau  vienintelį privalomą egzaminą. (…) Visada sakiau, kad svarbiausias dalykas yra  lietuvių kalba.”

Ar vilioja mintis vėl grįžti į mokyklos suolą? Ką galime pakeisti? Laidos vedėjos atsako skirtingai. O ką galvojate jūs?

Komentarai

komentarai(-ų)