Skaitmeninė rinka: Reguliuoti, ar tartis su vartotojais, kad šie pasirinktų teisingai?

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox

Europos Sąjunga prisiruošė sureguliuoti skaitmeninį pasaulį – kuriamas Skaitmeninių paslaugų aktas ir Skaitmeninių rinkų aktas – direktyvos, reguliuojančios gyvenimą online.

Klausyti „Europos klubą“

Paskutinis teisės aktas – nuo 2000-ųjų

Paskutinis europinis reguliavimas apie tai buvo įsigaliojo gūdžiais 2000-aisiais – direktyva dėl elektroninės prekybos. Tuo metu dar nė neegzistavo tokios skaitmeninės paslaugos, kaip jas suprantame šiandien, sako Informacinių technologijų ir saugumo ekspertas Marius Pareščius. 

“Praktiškai 2002 m.atsirado pirmosios elektroninės paslaugos su galimybe užsakyti paslaugas arba produktus internete ir gauti fiziškai į namus, nes iki tol viskas buvo užsakoma siunčiant faksu popierines formas, užsakant telefonu, skambinant ir kitais tiesioginiais būdais. Didžioji dalis paslaugų tuo metu buvo tiesiog fizinės ir popierinės”, – istoriją prisimena M.Pareščius.

Reguliuoti reikia atsargiai

Apie tokias paslaugas, kokias turime dabar, tuomet net minčių nekildavo. Pirmosios atsirado pažinčių svetainės ir tai, ką galima laikyti socialinių tinklų pradžia, po to, galimybė talpinti savo CV ir t.t. Tačiau per 20 metų viskas labai stipriai pasikeitė ir reguliavimas tikrai reikalingas, sako ekspertas. 

Marius Pareščius

“Klausimas, kiek giliai reikia leistis skaitmeninius verslus reguliuoti,  ar laisvės ir galimybė nepriklausomai inovuoti ir kurti kažką naujo ir suvaržymai yra suderinami. Aš manau, sunkiai”, – svarsto jis – valstybės nori reguliuoti ar bent prižiūrėti, tačiau verslas nori būti laisvas. 

“Jeigu mes bandysime reguliuoti šią rinką, jei bus nepatogu, išeis į nereguliuojamus interneto vandenis, į darknet’ą, deepnet’ą, ir tada jau nieko nepadarysime”, – apie būtinybę atsargiai reguliuoti skaitmeninius dalykus kalba M.Pareščius.

Visgi reguliavimas būtinas, mano jis, tik svarbu kaip tai bus daroma: “Reguliavimas reikalingas, tiesiog tą reguliavimą reikėtų derinti su ekosistema ir su bendruomene.”

Drausti ar skatinti?

Anonimiškumas internete taip pat būtinas, sako M.Pareščius: “Kur vaikšto vartotojas, turi spręsti vartotojas.” 

“Mes bandėme reguliuoti azartinius lošimus, bandėme reguliuoti erotikos, pornografijos platinimą, alkoholio platinimą, visa tai neveikia, reikia ne reguliuoti, bet rasti kitus būdus, kaip tartis, arba su rinka, kuri pardavinėja, arba su vartotojais, kurie visa tai stebi, žiūri ir vartoja. Jeigu mes padarysim nepatogias sąlygas vienai ar kitai pusei, kaip pavyzdys – nepatogų atsiskaitymą, rinka mažės, vartojimas mažės, bet nebūsime tikri, kad 100% visa tai yra uždaryta. Ir to niekad nebus. Klausimas, kiek mums reikia neperlenkti lazdos tam, kad rinka vis dar vartotų. Bet stengtųsi nesilankyti tam tikrose vietose, kurios yra ne tokios kvapnios, ne tokios įdomios, ne taip lengvai pasiekiamos”, – kalba M.Pareščius. 

“Nemadinga vaikščioti, nes negražu, nes vieną gražią dieną visa tai gali atsirasti tavo CV”, – galimus sprendimo būdus pasakoja pašnekovas. Anot jo, vartotoją reikia ugdyti ir nukreipti taip, kad jis pats priimtų teisingus sprendimus.

Skaitmeninių paslaugų aktas sulaukė didžiulio lobistų dėmesio

Kad vartotojus reikia ne saugoti, o ugdyti, visiškai sutinka ir europarlamentarė Henna Virkkunen, Skaitmeninių paslaugų akto pranešėja nuo Pramonės, energetikos ir tyrimų komiteto. Juolab, kad užduotis sureguliuoti internetinį gyvenimą neįtikėtino sudėtingumo, nes jau pats faktas, kad teisės aktai kuriami ilgai, o gyvenimas internete keičiasi itin greitai, nieko gero nežada. Be to, gerai šią sritį suprantančių politikų irgi ne vežimu vežk, o suinteresuotu pusių daugiau nei galima suskaičiuoti.

Kuriamas Skaitmeninių paslaugų aktas (SPA) sulaukė ypatingo lobistų dėmesio, nevyriausybinės organizacijos platina savo viešus kreipimusis į Europos Parlamentą ir šalių narių atstovus, kurių rankose dabar Europos Komisijos (EK) 2020 m. gruodį pasiūlytas teisės akto projektas.

Trys ketvirtadaliai (202) iš 271 EK susitikimų dėl Skaitmeninių paslaugų akto vyko su šios srities įmonėmis ir jų asociacijomis ir tik ketvirtadalis su nevyriausybinėmis ar vartotojų organizacijomis, profesinėmis sąjungomis ir ekspertais. Tyrimą rugpjūčio mėnesį paskelbė Corporate Europe Observatory ir LobbyControl e.V. (tyrimo pavadinimas –  “The lobby network – Big Tech’s web of influence in the EU”).

Tad ne veltui vartotojų atstovų organizacijoms nerimą kelią tai, kad labiau pamatyti gali būti didžiųjų žaidėjų reikalai, o ne interneto naudotojų.

Pagrindiniai žaidėjai susitikimuose su Europos Komisija – stambiausios pasaulio įmonės, tokios kaip  „Google“, „Facebook“, „Microsoft“, „Spotify“, ar skaitmeninės pramonės asociacija „DigitalEurope“.

Skaitmeninių paslaugų aktu (SPA) Europos Komisija teigia siekianti užtikrinti, kad internete būtų kuo mažiau nelegalaus turinio, prekių ir paslaugų. Tam nustatomi 22 įpareigojimai tarpinių skaitmeninių paslaugų tiekėjams, tokiems kaip paieškos sistemos, programėlių parduotuvės ar debesijos paslaugos. Pareigos apima dalijimąsi informacija apie pašalintą neteisėtą turinį, skaidrumo ataskaitų rengimą, kontaktinio centro įsteigimą ir pan. Už šių nuostatų nesilaikymą numatomos baudos iki 6 proc. apyvartos.

Siekis – apsaugoti mažesnes įmones

Europos Parlamento Pramonės, energetikos ir mokslinių tyrimų (ITRE) komiteto pranešėja suomių europarlamentarė Henna Virkkunen sako, kad vienas pagrindinių jų tikslų – apsaugoti smulkiuosius rinkos žaidėjus, todėl jų komiteto siūlymai daugiausiai liečia mažas ir mikro įmones, siekiant joms netaikyti naujų reikalavimų.

Europarlamentarė Henna Virkkunen

“Mums labai svarbu buvo matyti mažų ir mikro įmonių vaisdmenį, kad jiems nebūtų užkrauta per daug įsipareigojimų dėl šio reguliavimo, tad jie turi išimtis daugelyje straipsnių, kurie labai mažoms įmonėms negalios. Taip pat jos turės ilgesnius perėjimo laikotarpius kai kuriems įsiparigojimams prisiimti. Tai labai svarbu, kad galėtume skatinti inovacijas Europoje”, – sako suomių europarlamentarė.

Anot jos, siekiama sukurti vienodas sąlygas rinkoje, nes šiuo metu galioja nesąžiningos praktikos, kai dideli žaidėjai rinkoje iš trečiųjų šalių parduoda, nelegalius produktus, tokius kaip reguliavimų neatitinkanti elektroninė įranga, žaislai, ar drabužiai, kuriems naudoti kenksmingi chemikalai. Dabar bus reikalavimas tokias prekes nedelsiant oašalinti, oi vartotojai žinos, kur kreiptis dėl jų.

Visgi dar sudėtingiau reguliuoti, kai kalbama apie nelegalų turinį, sako H.Virkkunen: “Kai kalbame, pavyzdžiui, apie neapykantos kalbą, yra labai skirtingos ribos skirtingose šalyse narėse ir tai nėra lengva sutvarkyti. Gali prireikti mėnesių, kol teismas nusprendžia, ar tai buvo neapykantos kalba ar ne, ar tai buvo nelegalu. O šios platformos turi priimti tokius sprendimus per kelias valandas, tad turim būti atsargūs, kad neperreguliuotume turinio, nes žodžio laisvė taip pat yra vienas pagridnių principų.”

Dar vienas planuojamas įpareigojimas didžiosioms platformoms, kad jos būtų atviresnės tyrėjams, dalintųsi informacija ir duomenimis.

Kad mažam verslui neaugtų administracinė našta, planuojama atsirandant naujiems reguliavimams naikinti egzistuojančius anksčiau, sako europarlamentarė.

“Ko labai laukiam iš Europos Komisjos – jie turėtų pritaikyti principą – vienas ateina naujas reguliavimas, vienas panaikinamas senas. Komisija pažadėjo, kad šiais metais pradės tai taikyti”, – tikisi pranešėja.

Taip pat ES reikėtų susitelkti į gyventojų skaitmeninio raštingumo ugdymą, nes neįmanoma apsaugoti žmonių nuo visko, mano H.Virkkunen.

Anonimiškumas internete – būtinas

EP Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komiteto pranešėjas Patrick Breyer teigia, kad dauguma jų komiteto rekomendacijų reguliavimui – apie privatumą internete ir išraiškos laisvės apsaugą.

“Dauguma mūsų rekomendacijų sukasi apie du dalykus – apsaugoti privatumą internete ir apsaugoti išraiškos laisvę. Kalbant apie skaitmeninį privatumą, mes siūlome, kad kiekvienas turi turėti teisę naudotis skaitmeninėmis paslaugomis anonimiškai, kad apsaugoti nuo duomenų nutekėjimo, nuo tapatybės vagysčių, taip pat daugelį pažeidžiamų grupių, tokių kaip moterys ar vaikai. Svarbu, kad jie galėtų išlikti anonimiški internete, nesijaudindami dėl savo registracijos duomenų nutekėjimo”, – komiteto poziciją dėsto P.Breyer.

Europarlamentaras Patrick Breyer

Taip siūlomi ribojimai reklamos rodymui, pasakoja europaramentaras: “Jei jau pasakei naršyklei “ne” neturėtum būti verčiamas kokiais nors sudėtingesniais būdais pasakyti “ne”, negu “taip”, kaip dažnai yra dabar.“

Tačiau kalbant apie turinio blokavimą, vokiečių europarlamentaras mano, kad legalus turinys jau dabar blokuojamas per daug, nes automatiniai filtrai daro neteisingus sprendimus, nesugebėdami įvertinti konteksto. Žinutė gali būti priskirta teroristinei grupei nepriklausomai nuo to, kad tai gali būti turinys panaudotas spaudos pranešime, ar moksliniais tikslais.  Dar viena problema – prastai apmokami ir nekvalifikuoti tinklų moderatoriai,  neturintys pakankamai teisinių žinių.

“Mes taip pat siūlome, kad dėl turinio legalumo turėtų nuspręsti teismas, ne agentūros, kurios priklausomos nuo valdžios ir nuo pačių platformų, ir kurių žmonės nėra nepriklausomi ir teisiškai apmokyti. Išskyrus atvejus, kai turinys akivaizdžiai be jokių abejonių yra nelegalus, kaip pavyzdžiui, vaikų pornografija, nors ir čia gali būti atvejų, kai pavyzdžiui policija dalijasi tyrimo duomenimis, kas yra legalu”, – aiškina pranešėjas.

Vykdyti įstatymus – ne privačių korporacijų reikalas

Anot P.Breyer, Europos Komisijos siūlymuose yra daug pavojų – pavyzdžiui nuostata, kad būtų privaloma blokuoti vartotojus, jei šie pakartotinai publikuoja nelegalų turinį – tai būtų naujas sankcijų tipas, kuris būtų duodamas į rankas platformoms, o ne viešosios valdžios institucijoms ar teismui. 

“Yra rizika, kad platformos gali dar daugiau naudoti filtruojančius algoritmus, nes Komsiija siūlo apsaugoti korporacijas, kurios savanoriškai ieškos nelegalaus turinio. Tai didelė problema, nes tai nėra privačių korporacijų tikslas, taikyti ir vykdyti įstatymus, įstatymo vykdymas turi būti viešų, nepriklausomų ir gerai apmokytų institucijų reikalas, o ne korporacijų kažkur pasaulyje.” – pradinio pasiūlymo trūkumus pateikia Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso narys, į EP išrinktas su Piratų partija. 

Europos nevyriausybinės organizacijos praėjusią savaitę išplatino kreipimąsi į Europos Parlamentą ir šalis nares dėl kuriamo Skaitmeninių paslaugų akto (SPA), siekdamos, kad su SPA Europos Komisija, Europos Parlamentas ir valstybių narių atstovai tvirtai įsipareigotų kovoti su neapykantos kurstymu internete ir nustatytų demokratines garantijas socialinės žiniasklaidos naudotojams.

Europos Parlamente Skaitmeninių paslaugų aktą svarsto būrys komitetų – nuo vartotojų apsaugos ir pramonės iki piliečių laisvių bei kovos su dezinformacija. Pataisų kiekis komitetuose EK pasiūlytam teisės aktui taip pat įspūdingas ir skaičiuojamas tūkstančiais. Diskusijos tiek EP, tiek ir šalyse narėse dėl skaitmeninių rinkų reguliavimo dar tęsis ne vieną mėnesį. Tikimasi, kad susitarimas dėl SPA gali būti pasiektas iki kito pavasario, o jis įsigaliotų nuo 2023 m. 

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra European-Union-emblema-1920x1281.jpg

Europos klubas“ dalinai finansuojamas Europos Parlamento


Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.

Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.

Komentarai

komentarai(-ų)