Smulkų ir vidutinį verslą Alytus remia vykdydamas konkursą „Verslumo manija“

„Versli Lietuva“ pirmą kartą atlikta verslumo skatinimo gerosios patirties pavyzdžių Lietuvos savivaldybėse analizė atskleidė, kad smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) rėmimas Lietuvos savivaldybėse vyksta neefektyviai didžioji dauguma programų yra pasenusios, neatitinka verslo poreikių, 4-iose iš 60-ies savivaldybių jų visai nėra, o apie egzistuojančius SVV rėmimo fondus vietos verslininkai dažniausiai nežino. Nustatyta, kad tik 5-iose šalies savivaldybėse verslumo skatinimas verslui suteikia realią naudą.

Apie verslumo skatinimo fondus savivaldybėse ir jų padėtį Lietuvoje „FM99“ eteryje pasakojo „Versli Lietuva“ projektų vadovė Eglė Stebulienė (FM99 nuotr.)

„Verslumo skatinimo programų ar fondų savivaldybėse tikslas – skatinti savarankiško užimtumo siekiančius asmenis bei įmones kurti ir plėtoti smulkųjį bei vidutinį verslą regionuose, siekiant išlaikyti esamas bei kurti naujas darbo vietas. Tačiau mūsų atlikta analizė parodė, kad verslumo skatinimui savivaldybės skiria per mažai dėmesio pirmiausia nepakankamai viešindamos turimas programas. Daugelyje savivaldybių informacija apie paramą verslui yra sunkiai surandama internetinio portalo labirintuose, o norint ja pasinaudoti neretai dėl kelių šimtų eurų reikia įveikti perteklines biurokratines kliūtis“, – sako Gytis Morkūnas „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius.

Įvertinus savivaldybių finansuojamas verslo veiklas, anot G. Morkūno, paaiškėjo, jos neatitinka verslo poreikių, nes yra pasenusios – patvirtintos prieš tris ir daugiau metų. „Šiuo metu dažniausiai savivaldybėse remiama verslumo veikla – įmonės steigimo išlaidų dalinis arba pilnas kompensavimas, kai verslininkams kur kas vertingiau būtų gauti paramą įrangos įsigijimui, subsidijas verslo idėjai įgyvendinti ar verslo planų, paraiškų finansinei paramai iš ES ir kitų fondų gauti padengimo išlaidoms. Šiuos verslo poreikius užfiksavome atlikę specialią regionuose veiklą vykdančių verslininkų apklausą, kuri taip pat parodė, kad apie savivaldybėse egzistuojančius verslo paramos fondus dauguma jų net nežino“, – pažymi G. Morkūnas.

 G.Morkūno teigimu, analizuojant savivaldybių SVV paramos aprašus didžiausias iššūkis buvo juos atrasti savivaldybių tinklapiuose. „Kai kuriuose savivaldybėse, pavyzdžiui, Pagėgių ir Prienų, SVV rėmimo aprašus pavyko gauti tik el.paštu. Tiesa, po raginimų, aprašas atsirado Prienų rajono savivaldybės tinklalapyje“, – sako jis.

Tačiau yra savivaldybių, kurios remdamos verslą ženkliai išsiskiria iš kitų, jose SVV fondų dydis neretai siekia net 100 tūkst. eurų, o dėl paramos verslas rungiasi skaidriuose ir viešuose konkursuose. „Tauragės savivaldybė išsiskiria pavyzdiniu įrangos įsigijimo kompensavimu ir skaičiuoja šios programos įgyvendinimo naudą – savivaldybėje verslas tai išnaudoja steigdamas naujas darbo vietas, todėl kasmet fondas yra vis didinamas. Kaune jau kelerius metus sėkmingai veikia subsidijų verslo idėjų įgyvendinimui programa „Kauno startuoliai“, šiuo keliu šiais metais pasuko ir Alytus – dalis SVV fondo lėšų skiriama verslumo skatinimo konkursui „Verslumo manija“. Įdomus, bet verslui naudingas Kėdainių ir Šakių rajonų savivaldybių sprendimas – SVV fondo lėšos skiriamos teikiant verslui paskolas, pirmais metais atleidžiant įmones nuo palūkanų mokėjimo“, – geruosius pavyzdžius pristato G. Morkūnas.

 Remdamasi atlikta analize ir geraisiais savivaldybių pavyzdžiais, „Versli Lietuva“ parengė Verslumo skatinimo savivaldybėse rekomendacines gaires savivaldybių administracijoms, kur nurodomos prioritetinės verslo paramos kryptys bei taisytinos sritys.

„Mes siūlome mažinti biurokratiją, nes daugelį dokumentų, kuriuos reikia verslui pristatyti dėl paramos, galima pasiekti šiuolaikinėmis elektroninėmis priemonėmis, pvz., įmonės statusą, informaciją apie įsiskolinimą „Sodrai“ ir VMI ir pan. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad savivaldybėse SVV parama privalo papildyti, o ne dubliuoti valstybės paramos programas verslui, todėl savivaldybės turi žinoti ir rekomenduoti vietos verslui naudotis nacionalinėmis rėmimo programomis, pvz., „INVEGA“ palūkanų kompensavimo priemone „Palūkanų kompensavimas“, o ne pačios imtis tai kompensuoti. Kur kas naudingiau būtų savivaldybės lėšas nukreipti kitoms verslo veikloms finansuoti. Ir žinoma – svarbiausias dalykas, efektyviai informuoti vietos verslą apie galimybes pasinaudoti SVV paramos fondų galimybėmis, tikrai neužtenka apie tai paskelbti savivaldybės tinklalapyje pačioje slapčiausioje vietoje“, – pažymi G.Morkūnas.

Gytis Morkūnas „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius („Versli Lietuva“nuotr.)

Apžvalgos rezultatus ir rekomendacines gaires „Versli Lietuva“ pristatė 10-yje savivaldybių, kuriose vyko susitikimai su vietos valdžia ir verslininkais. „Sėkmingai padarėme šiuos pristatymus kartu su vietos verslininkais, siekdami, jog verslininkai gyvai išsakytų savo poreikius, giliausias problemas, su kuriomis susiduria ir užmegztų ryšį su savivalda. Deja, Zarasų savivaldybės atstovai nesutiko kviesti verslininkų į šį pristatymą-diskusiją, motyvuodami tuo, jog patys verslui perduos informaciją. Mums nesutikus su šiomis „žaidimo taisyklėmis“, susitikimas buvo atšauktas, o SVV rėmimas šioje savivaldybėje iki šiol išlieka miglotas“, – pažymi G.Morkūnas.

Siekiant išnagrinėti savivaldybių taikomas verslumo skatinimo priemones, jų populiarumą, žinomumą bei realią naudą SVV įmonėms, „Versli Lietuva“ atliko įmonių savininkų, vadovų, dirbančių pagal individualią veiklą ir ketinančių steigti įmones asmenų apklausą. Apklausoje dalyvavo 314 respondentų.

 Tik šeštadalis (15,3 proc.) apklaustų verslininkų teigiamai vertina savivaldybių įgyvendinamas verslumo skatinimo programas, didžioji jų dalis (35,7 proc.) teigia, kad savivaldybės skiria per mažai dėmesio verslumo skatinimui, o dar 13,1 proc. mano, kad savivaldybių administracijos verslo visiškai neskatina.

Apklausa atskleidė, kad savivaldybių SVV paramos ar rėmimo fondus žino tik 64 proc. respondentų, o šia priemone yra pasinaudoję tik 36 proc. vietos verslininkų. Priemone pasinaudoję verslininkai į savo savivaldybes dažniausiai kreipėsi dėl įmonės steigimo išlaidų kompensavimo (37 proc.), įrangos įsigijimo, kai įmonėje sukuriama nauja darbo vieta (34 proc.), paskolos palūkanų dalinio padengimo (18 proc.), įmonės darbuotojų mokymo išlaidų dalinio padengimo (17 proc.) ir kt. Vertindami savivaldybių remiamų veiklų naudingumą verslui, respondentai išskiria įrangos įsigijimą, subsidijas verslo idėjai įgyvendinti, verslo planų, paraiškų finansinei paramai iš ES ir kitų fondų gauti parengimo išlaidų finansavimą ir kt.

 Nustatyta, kad SVV paramos programų ar fondų neturi Vilniaus, Klaipėdos miestų, Molėtų  ir Zarasų rajonų savivaldybės.

Komentarai

komentarai(-ų)