Socialiniuose tinkluose – laukiniai vakarai? Dezinformacijos dilema

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic Breaker| Anchor|Pocket Casts

Visame pasaulyje sąmokslo teorijos ir antidemokratiniai naratyvai plinta nerimą keliančiu greičiu, o visuomenės pažeidžiamumas klaidinga informacija itin didėja dėl socialinės žiniasklaidos, kuri iš esmės pati reguliuoja save. Pandemija šį procesą tik sustiprino.

Abiejose Atlanto pusėse vidaus dezinformacijos šaltiniai taip pat kelia didelę grėsmę, tuo metu teisės aktai sukurti dar iki socialinės žiniasklaidos ir jai nepritaikyti. Autoritariniai veikėjai siekia pakirsti pasitikėjimą demokratija bei ištrinti ribas tarp fakto ir fikcijos.

Europos klube apie dezinformaciją ir bandymus su ja kovoti – Christopher Krebs, pirmasis JAV Valstybės saugumo departamento Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūros direktorius, taip pat apie veiksmus ir planus Europoje – europarlamentarės Sandra Kalnietė, Sophie In’t Veldt ir Christel Shcaldemose. Klausykite podcast’ą.

Tad kaip ugdyti atsparumą dezinformacijai ir sąmokslo teorijoms? Kaip galime apsaugoti  infosferą – viešųjų demokratinių diskusijų erdvę – prieš užsienio ir šalies antidemokratiškus veikėjus? ES teikiami nauji siūlymai dėl viešos erdvės reguliavimo ir dezinformacijos valdymo, panašios diskusijos vyksta ir JAV.

Christopher Krebs yra pirmasis JAV Valstybės saugumo departamento Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūros direktorius. 

C.Krebs Donald Trump administracijoje pradėjo dirbti 2017 metais, kai pasiruošimas kitiems rinkimams jau prasidėjęs. Barack Obama administracija besibaigiant kadencijai jau buvo ėmusis veiksmų ir žvalgyba buvo pateikusi rezultatus apie 2016 metų rinkimus, kuriuose buvo išaiškintos trejopos Rusijos taikytos atakų kryptys – bandymas nulaužti rinkimų sistemą, nulaužti ir nutekinti informaciją apie kandidatus ar politines partijas, platesnė dezinformacijos kampanija, kuri tiesiog keltų abejones visuomenei demokratinėmis institucijomis. Ir ši kampanija niekada nesibaigė.

C.Krebs pasakoja, kad per 2018 – 2020 jie jautėsi pasiruošę, kad rinkimai būtų pakankamai atsparūs įvairioms dezinformacinėms grėsmėms. Pasiruošimo siekis buvo pateikti tikslią informaciją ne tik šalies pareigūnams, bet ir visuomenei ir paneigti gandus. Tačiau iššūkis šįkart buvo pandemija.

JAV žvalgybos ataskaita

JAV žvalgyba pateikė ataskaitą  apie 2020 rinkimus. “2020 spalio – lapkričio mėnesį veiksmai tapo labai aktyvūs ir, kaip žinom iš vakar paskelbtos ataskaitos, buvo Rusijos ir Irano dezinformacijos operacijos ir kampanijos. Ryškiausia, kai iraniečiai siuntė emailus, kuriuose apsimetė esantys iš ultranacionalistų grupės pavadinimu Proud Boys, kuriuose buvo kompromituojančios nuotraukos. Iraniečiai padarė klaidų ir mes juos iššifravom bei paskelbėm ataskaitą visuomenei per 27 valandas.” – pasakoja JAV žvalgybininkas. 

Tuomet atėjo lapkritis ir gruodis, aktyvūs veiksmai, vedęs iki sausio 6 dienos ir Kapitolijaus maišto, vadinamosios Big Lie kampanijos, su buvusiu prezidentu priešakyje, kuris ne tik stiprino kampaniją, bet ir ją tebetęsia.

C.Krebs analizuodamas iššūkius, sėkmes ir klaidas sako, kad geriausiai buvo pasiruošta su informacija ir atsakymus į melagienas, sėkmingai vyko koordinavimas su partneriais. Be to, tai buvo posūkis prie įrodymais grįstų rinkimų, kas leido visiškai pasitikėti savo galimybėmis atmesti kaltinimus dėl nulaužtos sistemos. 

“Tai reiškia, kad yra popieriniai įrašai, kurie susieti su 98% rinkimų balsų. Tai daugiau nei 80 proc. kurie buvo 2016. Pagrindinis pokytis buvo dviejose pagrindinėse valstijose – Pensilvanijoje ir Džordžijoje ir jei paseksite kaltinimus, jose ir buvo karščiausi taškai 2020 metais.” – pasakoja ekspertas.

Didžiausia problema, anot jo, tarp tų, kas skleidžia dezinformacija ir kas turi ją paneigti, kad pastarieji neturi rūointis būti tiklsūs ir net nuoseklūs, kaip tik atvirkščiai, jie kuria nepasitikėjimą pačiu procesu.

“Tai mus pastatė į tokią padėti, nes mes turim ištirti kiekvieną pasakymą. Melagis gali skleisti informacijos kiek nori, bet kai į reikalą įsijungia valstybinės institucijos, tai padeda sustiprinti klausimą, todėl reikia labai apgalvoti reakciją į kaltinimus, kad nepadėtume jiems.” – aiškina C.Krebs.

Europos parlamentas sukūrė komitetą kovai dezinformacija

Europos Parlamentas sukūrė Specialųjį komitetą užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, klausimais. Komitetas užsiima tiek dezinformacijos, tiek ir politinių partijų finansavimo iš trečiųjų šalių tyrimu.

Šio komiteto narė Latvijos europarlamentarė Sandra Kalnietė aiškino apie būtinus veiksmus ir naują sąvoką – informacijos plovimą. Anot jos, dezinformacija yra tik ledkalnis, kurio viršūnę matome, itin sunku ir identifikuoti finansinius išteklius, kurių kilmė dažnai iš užsienio. 

“Dar vienas fenomenas – informacijos plovimas. Tai sąmoningas veiksmas, kai melaginga informacija legitimizuojama per tarpinius tinklus, kurie užgožia originalius šaltinius ir  pakeičiami patikimesniais, draugiškesniai ir labiau vietiniais. Pavyzdžiui, Rusijos ir Kinijos valstybės finansuojama dezinformacija dažnai plaunama per netikrus žiniasklaidos kanalus, kurie įkurti ES ir padaro informaciją patikimesne visuomenės akyse. Tai tas pats, kaip pinigų plovimas,” – apie būdus skleisti dezinformaciją pasakoja S.Kalnietė. 

Piliečių teisių komiteto narė demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių stebėjimo grupė pirmininkė  Sophie In’t Veldt atkreipia dėmesį, kad daug kalbama apie socialinius tinklus, kaip gelbstinčius sklisti dezinformacijai, bet jie nebūtini, kai tai daro aukščiausi šalių vadovai, tokie kaip Donald Trump ar Viktor Orban:

“Mes pražiūrim kelis didelius dramblius kambaryje – yra žmonių, kuriuos mes laikome legaliais, pavyzdžiui tokie, kaip šalių vadovai D Trump, V Orban, kurie kalba daug nesąmoonių ir jie yra gana arti  pirminių dezinformacijos žinučių šaltinių socialiniuose tinkluose. Nereikia socialinių medijų kaip  sklaidos susitiprintojo,  kai turi JAV prezidentą, kuris sako tą patį. Ir čia problema, tai matome ir JAV ir ES, tikrai sunku ginti demokratiją, kai ji puolama iš vidaus.”

Be to, anot olandų europarlamentarės, demokratinės jėgos linkę atspindėti tuos pačius populistinius ir antidemokratinius naratyvus, tik švelnesne forma. 

“Jei matau savo šalyje, kai politikai skleidžia karikatūras apie ES, kai kurias ES šalis, tautybes, kurios vaizudojamos kaip tingios ar sukčiaujančios, nes aišku mes olandai visada labai sunkiai dirbam. Ir pastebėjau, kad galiausiai karikatūros tampa tiesa. Žmonės nebetiki, kai sakai tiesą, nes karikatūros tapo tiesa. Tad tai labai pavojingas žaidimas.” – sako Sophie In’t Veldt.

Ji atkreipia dėmesį į dar vieną problemą, kai pačios ES institucijos, įskaitant parlamentą, finansuoja organizacijas ir politines partijas, kurios puola demokratines vertybes ir patį EP.

“Kas nors man turi paaiškinti, kodėl EP finansuoja organizacijas, kurios kenkia EP ir kurioms mes po to ieškom sprendimų, dėl melagienų skalidos. Jokios logikos nėra.” – piktinasi Sophie In’t Veldt.

Christel Shcaledmose – Danijos atstovė EP ir Naujai kuriamo skaitmeninių palsaugų akto pranešėja teigia, kada skaitmeninės paslaugos neša naujus iššūkius ir čia svarbiausia – skaidrumas:

“Ko mums reikia – susigrąžinti kontrolę platformų, dabar tai laukiniai vakarai, o mums reikia kažką daryti, kad tai būtų gerai funkcionuojantys vakarai.” – sako europarlamentarė.

Anot jos, reikia žinoti, kaip veikia socialinių platformų algoritmai, kad nebūtų propaguojami, pavyzdžiui, ekstremalūs pasisakymai ar klaidinanti informacija. 

“Manau skaidrumas labai svarbu. Kaip ir reikia taisyklių internetinei reklamai – matėme daug pranešimų, kurie siūlė produktus nuo koronaviruso, bet žinoma, tai netiesa, todėl mums reikia geresnio reguliavimo ir klaidinančios reklamos stabdymo.” – sako Christel Shcaledmose. Reikia taisyklių, kurios ir patiems socialiniams tinklams leistų greitai šalinti klaidinančią informaciją. 

Be to, svarbu sukurti geriau funkcionuojančią vidaus rinką su didesne konkurencija bei sąveikos galimybę tarp įvairių platformų, kaip, tarkim,  el,paštas: “Nesvarbu, kokią platformą vartoji, vistiek gali susisiekti su kitais paštais.”

Anot jos, čia reikia taikyti panašias taisykles, kaip energetikos sektoriuje, kur atsieta gamyba nuo tiekimo.

Daugiau klausykite podcast’e.

2018 m. Komisija pradėjo kurti kovos su dezinformacija dokumentus ir praėjusį mėnesį paskelbė naujus pasiūlymus, įskaitant Europos demokratijos veiksmų planą, Skaitmeninių paslaugų įstatymą ir Skaitmeninių rinkų įstatymą. Šiais dokumentais siekiama padidinti platformų skaidrumą ir atskaitomybę. 

EP komitetai pradės nagrinėti šiuos pasiūlymus artimiausiomis savaitėmis. 

Daugiau „Europos klubo“ laidų:

http://www.fm99.lt/category/europos-klubas/

Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.
Prenumeruokite, bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra European-Union-emblema-1920x1281.jpg

Europos klubas dalinai finansuojamas Europos Parlamento

Komentarai

komentarai(-ų)