Klausyti gyvai

15:00 - 16:00

Dienos kaleidoskopas

Stambulo konvencija – grėsmė Vingių Jono šeimai?

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic Breaker| Anchor|Pocket Casts

Daugiau kaip trečdalis moterų Europos Sąjungoje yra patyrusios fizinį ir seksualinį smurtą nuo 15 metų amžiaus, dažniausiai namuose, šeimos rate.

Kiekvieną savaitę ES artimoje aplinkoje nužudoma apie 50 moterų.

COVID-19 pandemija, karantinas tik sustiprino smurtą šeimoje, namuose.  Europos klube diskusija apie kovą prieš smurtą kalbėjome su europarlamentarėmis Aušra Maldeikiene, Rasa Juknevičiene ir Moterų informacijos centro direktore Jūrate Šeduikiene.

Žiūrėkite visą diskusijos įrašą

Turbūt sunku būtų surasti žmogų, kuris nebūtų pastaruoju metu girdėjęs Stambulo konvencijos pavadinimo, kaip ir sunku rasti tą, kuris būtų perskaitęs dokumentą (jį galite surasti čia), tačiau nuomonės tokios radikaliai skirtingos, kad internetai sprogsta. Triukšmo rezultatas – Stambulo konvencijos Seimo pavasario darbotvarkėje nėra.

Panaši reakcija buvo į 2017 metais priimtą įstatymą, draudžiantį smurtą prieš vaikus, gąsdinimai grėsme šeimai ir vaikų atiminėjimu. Galiausiai pastarasis galioja jau ketvertą metų, visų pamirštas ir tikėtina, išgelbėjęs vieną kitą vaikelį, bet nesugriovęs Lietuvos šeimų. Kaip nutiko, kad dokumentas, kuriame kalbama išskirtinai apie smurtą prieš moteris, bet nieko nėra apie LGBT bendruomenę, ar netradicinę šeimą, tapo tokios kovos lauku Lietuvoje?

Socialinės lyties konvencijoje nėra, o nuo smurto saugoti siekiama visus

Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikiene sako, kad didžiausias audras sukėlė dokumente panaudota sąvoka “lytis socialiniu aspektu”, kuri reiškia visuomenės stereotipus.

“Faktiškai tokios sąvokos kaip “socialinė lytis” konvencijoje nėra, yra lytis socialiniu aspektu, kuri reiškia, kad kiekvienas iš mūsų turime supratimą, kas yra moteriška ir kas yra vyriška. Kiekvienas mes įsivaizduojame kitaip. Įvairiose šalyse vienos pareigos priskiriamos moterims, kitos priskiriamos vyrams, ir tai yra pastoviai kintantis procesas,” – aiškina Moterų informacijos centro direktorė.

„Tokios sąvokos kaip “socialinė lytis” konvencijoje nėra”

Jūratė Šeduikiene

“Kai oponentai sako, kad čia naujų lyčių įteisinimas – to konvencijoje tikrai nėra,” – tikina J.Šeibokienė.

Apie 90% nukentėjusių artimoje aplinkoje yra moterys. Kalbant apie seksualinį smurtą, taip pat dažniausiai nukenčia moterys. Bet konvencija kalba apie tai, kad reikia apsaugoti visus nukentėjusius nuo smurto artimoje aplinkoje. “Nepriklausomai ar tai yra vyras, ar tai yra vaikas, ar tai yra neįgalus asmuo,” – sako J.Šeduikiene ir priduria, kad pirmiausiai reikėtų konvenciją paskaityti, o tada diskutuoti.

Konvencija neratifikuota 6 posovietinio bloko šalyse

Stambulo konvencijos neratifikavusios šešios Europos Sąjungos šalys – be Lietuvos dar Latvija, Bulgarija, Čekija, Vengrija ir Slovakija. Visos šalys iš vadinamojo posovietinio bloko. Taip yra dėl iškreiptų tikėjimo tiesų, sako Aušra Maldeikienė.

“Tai yra Lietuvos Vyskupų konferencijos didelio susiskaldymo Lietuvos katalikų bažnyčioje pasekmė.” – sako A.Maldeikienė. Ji sako gaunanti kunigų, vienuolių laiškus, kuriuose reiškiama gėda, kaip kai kurie kunigai ir vyskupai iškraipo Dievo mokymą. 

Anot jos, daugelis katalikų sudėtingoje situacijoje: “Tie žmonės, kurie griežtai pasisako prieš Stambulo konvenciją, prieš LGBT, jie tikrai širdy jaučia, kad Kristus yra tų žmonių pusėj, kenčiančių pusėj, jis tai visą laiką sako. Tai jis tas pozicijas gina iš fariziejų pozicijos, ir tą vidinį pyktį, kur jaučia, kad čia kažkas nesueina, jie nukreipia į kitus”.

Audra kyle, nes paliečia gilesnius dalykus, todėl geriausia būtų kalbėti su psichoanalitikais – kas yra, kad taip bijoma, sako A.Maldeikienė. 

“Europa mums tas, kas duoda pinigus, ir kuo daugiau, tuo geriau, nes mes norime gyvent kaip Europoj, bet mąstyt kaip Europoj, jaust kaip Europoj ir svarbiausia atjaust kaip Europoj, ir va čia yra krikščioniškos šaknys,”

Aušra Maldeikienė

„Mes apie religiją nekalbame, mes matome popsą, sako A.Maldeikienė. “Mes turime popsinių kunigėlių, kurie maivosi ekranuose, o tie gilieji mūsų kunigai – Julius Sasnauskas ir visi kiti, jie lieka už eterio ir mes neturime religinio diskurso… O regiono problema ta pati – stačiatikių bažnyčia, kuri turi labai aiškią valstybinės bažnyčios idėją ir yra labai paranki Lietuvos vyskupų konferencijai. Neatsitiktinai kardinolas Tamkevičius Seime prieš keletą metų yra pasakęs, kad Rusija savyje turi labai daug gėrio, nes yra už tradicinę šeimą,” – primena A. Maldeikienė. Ir anot jos, nei vienoj iš labai religingų Europos valstybių nieko neatsitiko – Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje ar Italijoje.

Europarlamentarė Rasa Juknevičienė sako, kad Europos Parlamente rimtų diskusijų tokiu pagrindu gerokai daugiau, nors anot jos yra ir perlenkimų į kitą pusę, kurie pasiekia Lietuvą ir sudaro keistus įspūdžius. 

Triukšmas buvo ir kai moterys pradėjo dėvėti kelnes

“Yra dar vienas kampas, kad mes praleidom 50 metų, kuriuos čia žmonės praleido jau diskutuodami ir jiems viskas jau aišku, kas yra lytis socialiniu aspektu. Ir čia gal netgi lietuvių kalbos problema, nes angliškai yra du atskiri žodžiai, kurie atskiria biologinę ir socialinę lytį – sex ir gender, o pas mus išversta vienu žodžiu “lytis”,” – svarsto R.Juknevičienė.

„Angliškai yra du atskiri žodžiai, kurie atskiria biologinę ir socialinę lytį – sex ir gender, o pas mus išversta vienu žodžiu “lytis”

Rasa Juknevičienė

“Mes mergaitės gimdamos neatsinešam prigimtinės prievolės plauti indus. Berniukai neatsineša prigimtinės prievolės neverkti, ar panašių dalykų, tai yra išugdyti dalykai, kurie keitėsi ir keičiasi per istorinius laikotarpius”, – sako R.Juknevičienė prisipažindama, kad visgi užaugo šeimoje, kur tėtis indų neplaudavo.

Kaip keičiasi supratimas apie moterų teises, R.Juknevičienė primena pavyzdžiu, kad ir kelnes moterys dėvėti pradėjo ne taip seniai: “Vyresnioji karta dar prisimena, koks buvo triukšmas, kai moterys pradėjo dėvėti kelnes. Tai buvo ir iš kai kurių sakyklų triuškinamos moterys, kad jos išdrįso tai padaryti”.

Į tas nesąmones ir mitus, kurie pas mus dabar skleidžiami, kitose šalyse jau seniai atsakyta, tad visuomenei klausimai nekyla, tačiau pozityvus dalykas, kad retas dokumentas taip skaitomas, sako europarlamentarė.

Stereotipai ir priskirtos rolės

Dokumentą perskaičius paaiškėja, kad ten nėra nei trečios lyties nei kitų oponuojančios srities skleidžiamų mitų. Vienintelis punktas, kur paminimi šalia žodžiai “socialinis” ir lytis” yra šis: 

“c) lytis socialiniu aspektu (toliau – lytis) – socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams”.

Stambulo konvencija

Akivaizdu, kad kalbama apie visuomenės stereotipus ir priskiriamus vaidmenis tokio tipo kaip – “moters vieta virtuvėje”.

“Nu yra ten vienas niuansas, kurį galima bandyt, jeigu jau labai labai nori, kad negalima žmogaus dėl lytinės savimonės smurto prieš jį. Bet aš tokio pono Sinicos, kuris yra vienas to šaršalo kūrėjų, tiesiai televizijos laidoj paklausiau – tai vis dėlto galima smurtauti prieš transgenderį ar pavyzdžiui gėjų? Jisai muistėsi muistėsi ir “ne negalima”. Tai kur problema?” – klausia Aušra Maldeikienė.

Ji kalba apie kitą stereotipą populiarų Lietuvoje: “Tai yra lyties pagrindu sukurtas stereotipas, kad vyras privalo išlaikyti šeimą.” Anot jos,  mūsų visuomenėj vyras negali išlaikyti šeimos gaudamas vidutinį atlyginimą, dirba ir žmona. O dėl tokio socialinės lyties pagrindu sukurto stereotipo, ypač vyrui netekus darbo, tas lyties pagrindu sukurtas vaidmuo vyrui gali būti nepakeliamas.

Kas keisis ratifikavus konvenciją?

“Niekas nepasikeis Lietuvoje nuo to, kad priimsim Stambulo konvencija ar neratifikuosim, nu atrodysim biškį kvaili iš miško išėję laukiniai, bet čia jau mūsų pačių pasirinkimas,” – sako A.Maldeikienė. Anot jos, konvencijos nauda yra ta, kad pasakom, kad klausimas rūpi ir peržiūrim, ar yra tinkami įstatymai. Pavyzdžiui, Lietuvoje vis dar nėra ekonominio smurto apibrėžimo, nors tai tikrai labai dažnas atvejis. Tai ir piktavaliai, geriantys vaikai, kurie atima iš senų tėvų pinigus, bet įstatymai jų negina.

Apie tai, kas pasikeis Lietuvoje ratifikavus Stambulo konvenciją, MIC dirtektorė sako, kad pirmiausia pripažinsime, kad toks smurtas egzistuoja, kad tai yra problema, kurią reikia spręsti.

“Stambulo konvencija iš principo stiprina šeimas, nes jinai moko gyventi nenaudojant smurto, gerbiant vienas kitą. “ – pabrėžia Jūratė Šeduikiene. Kalbant apie tesinę sistemą – konvencijos nuostatos pirmiausiai nukreiptos į nukentėjusio asmens apsaugą. 

“Dažnai mūsų teisinėj sistemoj, ką mes girdim iš teisėjų, prokurorų, kitų tesininkų – kaipgi pažeisime smurtautojo teises, tai kuo mes pirmiau turim rūpintis?” – klausia J.Šeduikienė. Priėmus konvenciją reikės peržiūrėti baudžiamąjį kodeksą, įtvirtinti, kas yra persekiojimas, ir seksualinis smurtas.

“Ne tik išžaginimai – seksualinis smurtas šeimoje, tarp vyro ir žmonos, tai yra didelė problema, apie kurią mes išvis Lietuvoje nešnekam,” – sako moterų teisių organizacijos atstovė. Dar viena problema atsirandanti Lietuvoje didėjant migracijai – moterų genitalijų žalojimas. Tad Stambulo konvencija yra kaip kelrodis, kur mes turime eiti, sako Jūratė.

Dezinformacija – Rusijos informacinio karo dalis

Smurtauja dažniausiai tie asmenys, kurie patys tai patyrę savo šeimoje, tad reikia dirbti su jaunimu tam, kad nutraukti smurto grandinę, atsinešamą iš šeimos.

Žiūrint statistiškai, viena iš keturių diskusijos dalyvių yra patyrusi smurtą, o turint omenyje neoficialią statistiką, būtų ir dvi. Tačiau kova prieš smurto ribojimus auga nei kiek ne mažiau. Ar gali būti, kad tai kaimyninių šalių poveikio priemonės – matant, kad yra sritis, kurioje labai lengva supriešinti tautą, tai ir daroma?

Rasa Juknevičienė primena informacinį karą prieš Skandinavijos šalis, kuomet buvo kovojama prieš Šiaurės šalių praktikas ir įstatymus rūpinantis vaikais, kad jų neskriaustų šeimose – įstatymai ten tikrai griežti. Tačiau “karas” prieš šias šalis kilo iš Rusijos. 

“Visa šita dezinformacija kvaila atėjo kaip tik iš Rusijos,” – R.Juknevičienė pasakoja analizavusi tuomet skleistas žinutes. Ji primena, kad Rusija visai neseniai pakeitė konstituciją, kurioje ne tik “nunulintos” prezidento kadencijos, bet ir įdėtos nuostatos dėl šeimos. Iš ten, primena ji, kilo ir tokie apibūdinimai keip “gejropa”, kuris ypatingai eskaluojamas stačiatikiškose šalyse, Ukrainoje, Sakartvele, Moldovoje, kur tai naudojama kaip ginklas prieš šių šalių siekį ateityje tapti ES nariais. 

“Jeigu pasižiūrėtumėt, kas dabar šaukia Lietuvoj į kažkokį mašinų ralį, “už šeimą”, tai ten dalyvauja visos prokremliškos, nors ir lietuviškai rašančios žiniasklaidos priemonės,” – pasakoja buvusi Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė. Naudojantis nežinojimu išpučiamas istorijos:  “Panašiai buvo su Garliavos istorija”.

Aušra Maldeikienė aiškina, kad konvencija sako, jog negalima smurtauti prieš visus – ne tik moteris.  “Lietuvoje pasakyti “sena boba” yra normalu – tai irgi smurtas. Ne tik prieš lytį tas dokumentas. Kodėl būtent moterys iškeltos – nes dažniausiai patiria smurtą,” – sako. A.Maldeikienė.

Ji mano, kad nors moterų krizių centrai kuriasi, tačiau nėra kur kreiptis senukui, iš kurio atima pinigus, nes su juo net policija nesikalba, kai smurtauja šeimos narys.

Tad nors konvencija nekalba apie LGBT žmones, tačiau dėl to, kad konvencija gina nuo smurto visus, tai paliečia ir šią bendruomenę, kuri smurtą patiria nuolatos.

“Kažkur muša moterį, o pas tave šeima griūva, tai kas ten pas tave per šeima?…” – klausia A.Maldeikienė, apie vieną iš populiarių mitų.

“Kažkur muša moterį, o pas tave šeima griūva, tai kas ten pas tave per šeima?

A.Maldeikienė

“Vienas dalykas man labai nepatinka disksusijose, kada supriešinama vyrai ir moterys,” – sako Rasa Juknevičienė. Tačiau taip pat nereikia smurtauti prieš žmones, kurie sako esantys prieš Stambulo konvenciją, bet nori aiškintis –  su jais reikia diskutuoti, o ne smerkti, sako ji. Tam ir reikia, kad Seime būtų pradėtos diskusijos, būtų pakviesti ekspertai, o šiuo metu visos diskusijos vyksta gatvėje ir facebook’e.

“Tai rodo, kokia trapi Lietuvos demokratija,” – sako A.Maldeikienė – “Man gėda kartais už Lietuvos Vyskupų konferenciją, kuri savo povandeninius žaidimėlius žaidžia ir mes visi Seimo nariai tai puikiai žinom”.

Gerai atpažįstamas tik fizinis smurtas

Lietuvojei šiuo metu gerai atpažįstamas fizinis smurtas ir specializuotos pagalbos centrai dirba su fiziniu smurtu. 

“Policija perduoda tik pranešimus apie fizinį smurtą. Ir tai – jeigu mes praeitais metais registravom 58 tūkstančius pranešimų, specializuotos pagalbos centrai gavo vos 16 tūkstančių, tai koks atotrūkis. Ir ten slepiasi ir psichologinis, ir ekonominis smurtas, apie kurį mes nežinome ir kadangi negaunam šitos informacijos padėt negalim.” – sako Jūratė Šeduikienė. Anot jos, 60 procentų nukentėjusių nesikreipia niekur, nes nežino kur gali kreiptis.

“Dabar pradedam savo specializuotuose pagalbos centruose kalbėti apie pagalbos prieinamumą negalią turintiems asmenims, ji yra neprieinama, ‘ – apgailestauja Jūratė. Ir būtent Stambulo konvencija paskatintų eiti link pagalbos prieinamumo.

Kol kas Seimo pavasario sesijoje Stambulo konvencija neįtraukta, tad diskusijos tęsis. Rasa Juknevičienė problemos atidėjime nemato, nes šiuo metu itin daug įvairių stresinių faktorių, žmonės įsiaudrinę, tad anot jos, neverta spręsti visų klausimų vienu metu: “Atidarykim šalį, o skiepai leis atidaryti šalį, atsikvėpkim ir galbūt tada, kai bus ramesnis laikotarpis psichologiškai, pradėkim diskusijas Seime.”

“Duokim laiko išsiverkimui, išsiverksim vieni kitiems ant peties, o paskui tikrai priims šitas Seimas šitą konvenciją, aš taip tikiuosi”, – viliasi R.Juknevičienė.

Tolerancijos paieškos turi prasidėti susitariant su savimi, sako Aušra Maldeikienė.

“Įsileiskime per Gavėnią Kristų į širdį tam, kad jis ten mus sudėliotų ir tada mes išeitume į išorę,” – popiežių cituoja europarlamentarė pabrėždama, kad kalba kaip tikintis žmogus.  “Reikia meilės sau, kad galėtum duot kitam”

“Jeigu pasižiūriu į tą jaunąją kartą, kurie jau užaugo nepriklausomoj Lietuvoj, matė Europą (…), jie jau kitaip žiūri į šitą klausimą. Su nauja karta, ateinančia į mūsų politiką, į mūsų gyvenimą, keisis ir daugelis dalykų. Deja, bet tam tikros dalies visuomenės, kuri užaugo už geležinės uždangos, nedalyvavo tose diskusijose, kuriose jau seniai pasaulis padėjo tašką, tai jiems sunkiau yra ir nereikia pykt ant jų,” – sako Rasa Juknevičienė.

“Aš tai visą laiką galvoju, ar aš norėčiau, kad su manim elgtųsi taip, ar man tas tiktų ir patiktų”, – Jūratė Šeduikienė pateikia savo tolerancijos receptą.

O čia pateikiame Stambulo konvencijos tikslus. Juose nei vieno žodžio apie LGBT, tradicinę ar netradicinę šeimą, ar trečią ar ketvirtą lytį.

Apie straipsnio pavadinimą. Ne visoms skaitytojų kartoms gali būti pažįstamas Vingių Jonas. Tad neskaičiusiems Žemaitės – jo mėgstamas kreipinys į žmoną: “Mauči boba, bo tuoj gauni į snukį”. Tokioms šeimoms, ar tiksliau smurtautojui, grėsmė priėmus konvenciją yra – žmona turėtų garantuotą pagalbą ir galimybę išsilaisvinti…

Stambulo konvencijos tikslai

1. Šios konvencijos tikslai yra:

a) apsaugoti moteris nuo visų formų smurto, užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui artimoje aplinkoje, patraukti jo vykdytojus baudžiamojon atsakomybėn ir jį panaikinti;

b) prisidėti prie visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo ir skatinti realią moterų ir vyrų lygybę, be kita ko, įgalinant moteris;

c) parengti išsamią sistemą, politiką ir priemones, skirtas visoms smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje aukoms apsaugoti ir joms padėti;

d) skatinti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant panaikinti smurtą prieš moteris ir smurtą artimoje aplinkoje;

e) teikti paramą ir pagalbą organizacijoms ir teisėsaugos institucijoms, kad jos galėtų veiksmingai bendradarbiauti siekiant laikytis integruoto požiūrio smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje panaikinimo srityje.

Daugiau „Europos klubo” laidų:

http://www.fm99.lt/category/europos-klubas/

Rail Baltica – ar keliausime per Lietuvą traukiniu 250 km/val greičiu?

V.Sinkevičius: Pandemija tapo galimybe grįžti ekonomikoms, bet grįžti į naujas – žalias vėžes“

Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, o radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.
Prenumeruokite, bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.

Europos klubas dalinai finansuojamas Europos Parlamento

Kitos naujienos

Velykos – puikus met...

Brangūs mažieji ir jaunieji bičiuliai, sveikiname su Šv. Velykomis!!! Apkabinam ir džiaugiamės su...

Šiandien, kovo 29-ąją, Rotušės aikštėje vyks Lietuvos įstojimo į NATO 20-ųjų metinių minėjimas ir Didžios...

Velykos jau čia pat: pasidalinkite savo namų puošybos idėjomis! Velykos – tai ne tik pavasario at...