Sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius

Teisėsaugai sulaikius Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentą Valdą Sutkų ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentą Mantą Zalatorių, su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad būtina tobulinti lobistinės veiklos teisinį reguliavimą.

Anot jo, pagrindinis iššūkis yra skaidrinti įtakos darymą, padaryti taip, kad Lobistinės veiklos įstatymas aiškiai numatytų susitikimų deklaravimą ir iš verslo asociacijų, registruotų lobistų, kitų organizacijų atstovų pusės, ir iš Seimo narių pusės. Jo teigimu, politikai priimti „tinkamą“ Lobistinės veiklos įstatymą turėtų dar iki šios Seimo kadencijos pabaigos.

Valdas Sutkus spaudžia ranką Prezidentui Gitanui Nausėdai (BNS nuotr.)

Praėjusių metų pabaigoje „valstiečiai“ Ramūnas Karbauskis ir Agnė Širinskienė buvo pateikę Lobistinės veiklos įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta įpareigoti politikus ir valstybės tarnautojus deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus tuo metu „valstiečių“ pasiūlymą apibūdino kaip totalitarinę kontrolę. Per priėmimo stadiją formuluotės buvo pakeistos, ir nauja Lobistinės veiklos įstatymo redakcija liko nepriimta.

Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra pirmadienį pranešė apie ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo.

Taip pat pranešta, kad sulaikytas V. Sutkus ir M. Zalatorius bei dar keturi asmenys iš „verslo pasaulio“, konkrečiai teisėsauga nenurodė, kokie įtarimai pateikti sulaikytiesiems.

Tuo metu Lietuvos advokatūra sako, kad svarbių Lietuvos organizacijų vadovų sulaikymas yra perteklinis.

Anot jų, pareigūnai privalo pagrįsti, kodėl naudojamos fizinį bei psichologinį poveikį turinčios priemonės – asmenų sulaikymas dviem paroms – tampa įprastu standartu ikiteisminiuose tyrimuose“, – rašoma pranešime.

Lietuvos pramonininkų konfederacija kol kas neketina imtis veiksmų dėl sulaikyto jos viceprezidento, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovo Manto Zalatoriaus.

LPK prezidentas Robertas Dargis sako, kad M. Zalatoriaus ir V. Sutkaus sulaikymas yra „didžiulė naujiena“, tačiau vieša informacija neleidžia imtis kokių nors veiksmų M. Zalatoriaus atžvilgiu. R. Dargis taip pat pažymėjo, kad tiek jo, tiek M. Zalatoriaus kadencija baigiasi birželio 30 dieną, ir dabar sunku pasakyti, ar LBA vadovas bus pasiūlytas toliau eiti LPK viceprezidento pareigas.

LPK prezidento taip pat neįtikino pasisakymai dėl LBA veiklos, susijusios su praėjusiais metais padidintu bankų pelno mokesčiu. R. Dargis teigė negalintis patikėti, kad LBA veiktų taip primityviai ir už poveikį mokėtų pinigus. Jis priminė, kad prieš mokesčių, įskaitant bankų pelno mokestį, didinimą pernai pasisakė kone visos asocijuotos verslo struktūros.

Seimo nariai gi patvirtina, kad verslo atstovai itin aršiai gynė savo interesus svarstant pataisas dėl bankų mokesčio, tačiau patys spaudimo teigė nepajutę.

Teisėsaugos duomenimis, tarp įstatymų projektų, dėl kurių galėjo būti darytas neteisėtas poveikis – 2019 metų pabaigoje svarstytas 2020 metų biudžeto įstatymų paketas, įstatymai dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kiti.

„Tas viešas spaudimas buvo labai didelis. Dėl (neteisėto – BNS) atlygio ir įtarimų teisėsaugos pareigūnai turėtų pasakyti, ar tai buvo daroma, aš tik,kaip komiteto pirmininkas mačiau, kas vyko klausymuose, darbo grupėse ir komitete, kaip buvo siekiama apginti ir apsaugoti, kad to mokesčio nebūtų“, – antradienį žurnalistams Seime komentavo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas „valstietis“ Valius Ąžuolas. Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Dainius Kreivys teigė nepatyręs spaudimo priimant šiuos teisės aktus, Ekonomikos komiteto pirmininkas „socialdarbietis“ Rimantas Sinkevičius sakė nepastebėjęs, kad gindami bankų interesus lobistai būtų peržengę ribas. „Šio komiteto narys Eugenijus Gentvilas irgi sako „jokio neteisėto poveikio“ nematęs.

Seimas praėjusių metų pabaigoje, kartu su 2020 metų biudžetu, nuo šių metų pradžios penkiais procentiniais punktais iki 20 proc. padidino bankų ir kredito unijų pelno apmokestinimą. 20 proc. mokesčio tarifas taikomas tik didesniam nei 2 mln. eurų pelnui ir galioja tik trejus metus – apskaičiuojant 2020–2022 metų pelno mokestį.

Seimui taip pat  buvo teiktas siūlymas apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų bankų turtą, tačiau Seimo pasamdytiems ekspertams sukritikavus siūlymą, šio projekto svarstymas buvo atidėtas. Pasiūlymą apmokestinti bankų turtą kritiškai vertino ir Europos Centrinis Bankas bei Lietuvos bankas.

 Asociacijos „Investors’ Forum“ („Investuotojų forumas“) vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė, sako, kad lobizmo taisyklės ir ribos tarp teisėtos ir neteisėtos lobistinės veiklos nubrėžtos neaiškiai ir nelogiškai.

Tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Generalinė prokuratūra.

„Akivaizdu, kad bet kokia neskaidri, abejonių kelianti veikla teisėkūros procesams, konkretūs teisės aktai negali tarnauti atskiroms grupėms, o ne visai visuomenei“, – spaudos konferencijoje sakė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.

Jo teigimu, turimi duomenys leidžia įtarti, kad V. Sutkus, vykdydamas savo pareigas LVK ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus.

„Šiandien mes aiškinamės apie 400 tūkst. eurų pinigų kilmę. Per ankstyva būtų konstatuoti, kad visa ši suma buvo gauta iš neteisėtos veiklos, tačiau jų kilmė yra tiriama“, – sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žydrūnas Bartkus.

„Kalba eina apie pinigus, kurie vienaip ar kitaip priklauso V. Sutkui“, – taip pat sakė STT vadovas.

Kratos vyksta įvairiose Lietuvos vietose

Įvairiose Lietuvos vietose įtariamųjų namuose, darbo vietose bei kitur vyko apie 70 kratų ir poėmių, atliekami kiti proceso veiksmai. Juose dalyvauja apie 100 STT pareigūnų. STT vadovas pabrėžė, jog jei įmonėje aliekama krata, nebūtinai ji yra įtariama nusikaltimais.

„Neteisėtas lobizmas vyko, kas tyrimo metu ir buvo nustatyta, ir iš lobistinės veiklos, tai yra, iš įtakos darymo priiminėjant vienus ar kitus sprendimus, ne tik teisėkūros procese, buvo pelnomasi“, – sakė jis.

Be V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus taip pat sulaikyti keturi privatūs asmenys, jie Ž. Bartkaus teigimu, yra „verslo pasaulio žmonės“, tačiau jų veiklos nedetalizuoja.

Jis teigė, kad tyrime nėra duomenų apie neteisėtai priimtus teisės aktus, nes asocijuotos verslo struktūros gali užsiimti lobizmu nesiregistravusios.

„Jie tai galėjo daryti, tačiau šito tyrimo metu matome, kad linija tarp teisėto lobizmo ir prekybos poveikiu yra labai siaura ir, šiuo atveju, galimas teisėtas lobizmas virto prekyba poveikiu“, – sakė STT vadovas.

Tiriama, kad už piniginį atlygį V. Sutkus galėjo daryti poveikį ne tik Seimo nariams, bet ir priimant sprendimus kitose institucijose, tačiau duomenų apie tai, kad Seimo nariai būtų dalyvavę neteisėtoje veikloje, neturima.

M. Zalatorius įtariamas dalyvavęs keliuose nusikalstamos schemos epizoduose.

„Galėdamas veikti asociacijos vardu kaip lobistas, tą jis ir darė, gindamas interesus bankų, tačiau kreipdamasis į Verslo konfederacijos prezidentą, buvo įtrauktas į galimai nusikalstamą schemą“, – sakė Ž. Bartkus.

V. Sutkus Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu dirba nuo 2010 metų. Anksčiau jis yra dirbęs Lietuvos pramonininkų konfederacijoje, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmuose bei bendrovėse „Achemos grupė“ ir „Fima“, praeityje taip pat yra dirbęs „MG Baltic“ korporatyvinių reikalų direktoriumi bei tuometinio prezidento Rolando Pakso visuomeniniu patarėju ekonomikos klausimais.

Pagal Registrų centro duomenis, V. Sutkus šiuo metu taip pat yra konsultacijų bendrovės „Bonum Partners“ akcininkas ir vadovas. 

47-erių M. Zalatorius LBA vadovauja nuo 2017-ųjų gegužės, jis tuomet pakeitė nuo 2008-ųjų asociacijai vadovavusį Stasį Kropą. Nuo 2018 metų jis taip pat eina Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento pareigas.

Registrų centro duomenimis, M. Zalatorius šiuo metu taip pat yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumo narys, viceprezidentas, taip pat – Lietuvos verslo konfederacijos prezidiumo narys. 

Ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra.

Parengta pagal BNS informacija

Komentarai

komentarai(-ų)