„Tarp kabučių“ – Alvydas Petkevičius – apie spalvą, ieškojimus, vienatvę ir preciziją…

Štai ir vėl atėjo penktadienis, ir vėl, tradiciškai, laida „Tarp kabučių“, kurioje šįkart apie jautrumą ir gėrėjimąsi… Gėrėjimąsi pasauliu, gražia gėle, žaliuojančiu ar lapus metančiu medžiu.. Tomis detalėmis, kurių gyvenime per skubėjimą, neatidumą tiesiog nepastebime, o štai dailininkas Alvydas Petkevičius tai pastebi, kruopščiai, atsakingai, dėdamas potepius, sukuria tą pasaulį, kuriame jis gyvena. Kviečiame paklausyti pokalbio apie Alvydo Petkevičiaus parodą Jurgio Kunčino bibliotekoje „Post scriptum“ ir apie tapybą jo gyvenime…

Pirma pasakojimo dalis:

Antra pasakojimo dalis:

Trečia pasakojimo dalis:

 

 

Dailininkas Alvydas Petkevičius (Z. Bulgakovo nuotr.)

Pirmoji šio dailininko paroda buvo surengta dar 1965 metais vadinamojoje Žaliojoje mokykloje Alytuje… „Tai buvo debiutas ir tada pasijutau, kad esu žvaigždė (juokiasi), nes visi mane pradėjo laikyt dailininku, niekas neabejojo, kad aš esu dailininkas.“

Akimirka iš Alvydo Petkevičiaus parodos „Post scriptum“ (Z. Bulgakovo nuotr.)

„Atsimenu, gal kokiais 1973 m. išėjau į gamtą, už buvusios šaldytuvų gamyklos, kur dabar naujas tiltas, buvo kovo mėnesio pabaiga ir aš panoramą tapiau, tuomet pirmą kartą įvyko stebuklas, kad pranykau… Praėjo maždaug 3 valandos, kol dirbau nieko nejaučiau, erdvė ir laikas buvo visiškai išnykę. Ir nuo tada kaip „užsikabinau“, tai dabar pusvalandį jauti aplinką dar, o paskui susilieji su viskuo…“ – pasakoja Alvydas.

„Pavyzdžiui yra dailininkų, kurie tapo 3-4 paveikslus iškarto, o aš jeigu pradedu tapyti, tai būna tapau apie dvi dienas, o būna ir mėnesį prie jo dirbu. Paveikslas mane taip „apvaldo“, kad būna net keikiuosi.. Vakare atsiguli ir tie potepiai akyse stovi ir galvoji, na va, dar reiktų ten potepiuką užtepti.“ – šypsosi pašnekovas.

Alvydas Petkevičius su vaikystės bičiuliais (FM99 nuotr.)

O ką apie naujausius Alvydo Petkevičiaus darbus mano jo vaikystės draugas Gintas Unkuraitis Dzilbus? „Man labai daug asociacijų su vaikystės prisiminimais ir labai malonu, kad turiu tokį draugų, kuris pasiekė tokią viršūnę, kuri tikrai matosi ir girdisi pasaulyje ir artimų draugų tarpe. Alvydas yra išskirtinis žmogus“ – dalijasi savo mintimis Gintas.

Poetas ir bardas Albertas Antanavičius Šekspyras kaip visada labai greitai suranda tinkamus žodžius. Juokaudamas sako, jog jiedu su Alvydu kaip ir vienos mamos, nes abu gėrė tos pačios karvės pieną.. Paklaustas ką mano apie bičiulio kūrybą, šis atsako: „apie jo kūrybą? Aš nesu didelis menotyrininkas, galiu pasakyt, kad man gražu. Žmogus nesimėto savo darbais, nedaro kas antrą dieną parodos, ką padaro, tai smagu žiūrėt.“

Kompozitorius ir atlikėjas Alvydas Jegelevičius sako, jog jį labiausiai žavi dailininko ištikimybė dailei, profesionalumui, preciziškumui, kad paveikslas nebūtų tarsi momentinis škicas, o iškentėtas, išjaustas..

Tad apsilankykite Alvydo Petkevičiaus parodoje, ateikite ir suraskite tą darbą, kuris liks kaboti parodoje, bet kartu jį išsinešite savo galvoje, savo sieloje, kad užmerkus akis jį galėtumėte vėl pamatyti…

Komentarai

komentarai(-ų)