„Tarp kabučių“ – Liepos 6-oji. Ką ji reiškia tau?

Liepos 6-ąją Alytus kartu su visa Lietuva švenčia Valstybės dieną… Ką ji reiškia kiekvienam iš mūsų? Kokia jos istorija? Apie tai šioje „Tarp kabučių“ laidoje ir pakalbėkime su istoriku Vilmantu Dunderiu.

Pirma pasakojimo dalis:

Antra pasakojimo dalis:

Istorikas Vilmantas Dunderis

Liepos 6 – ąją švenčiame pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną. Ta proga norėtųsi atsigręžti į prieštaringus istorijos vingius ir prisiminti pirmąjį bei vienintelį Lietuvos karalių Mindaugą – asmenybę, pranokusią savo epochą politine strategija, mentalitetu, dvasine jėga…

Liepos 6 d. 21 val. Lietuvos himnas skambės nuo 100 svarbiausių šalies piliakalnių (ARSA nuotr.)

Kaip sakė istorikas Vilmantas Dunderis „ 13a. buvo tarsi diplomatinės valstybės pripažinimas. Tais laikais tik popiežius suteikdavo valstybių valdovams, jo manymu to vertiems, karaliaus vainiką. Mindaugas sulaukė popiežiaus leidimo vainikuotis Lietuvos karaliumi, ir 1253 metų liepos 6 dieną jis ir kunigaikštienė Morta užsidėjo karūnas. Tai buvo milžiniškas Lietuvos valstybės laimėjimas, nes tuomet popiežius įkūrė tiesiogiai Šventajam Sostui pavaldžią Lietuvos vyskupiją, o pirmasis Lietuvos vyskupas Kristijonas net išrūpino teisę įsteigti aukštąją mokyklą.“

Liepos 6 d. 21 val. Lietuvos himnas skambės nuo 100 svarbiausių šalies piliakalnių. Tarp jų keturi, esantys Alytaus rajone: Punios, Pivašiūnų, Kaukų piliakalniai ir Daugų Šventapetrio kalnas. Taip pat šią dieną jungiamės prie visos Lietuvos, Alytaus Rotušės aikštėje bei ant Alytaus piliakalnio giedodami Tautišką Giesmę. Šis išties išskirtinis veiksmas sujungia visus pasaulio lietuvius, nes būtent piliakalniai yra labai tvirtas vienybės simbolis.

Liepos 6-os dienos renginių metu  bus dalijamos atvirutės, į kurias žmonės kviečiami rašyti padėkas. Atvirukų siuntimu adresatams į  visą pasaulį pasirūpins renginio organizatoriai.

Tad kviečiame atvykti į Liepos 6-osios, Valstybės  dienos renginius, juose užrašyti sveikinimus ir palinkėjimus bei  ir išsiųsti čia dalijamus atvirukus.

Vietas, kur minima Valstybės diena Pietų Lietuvoje rasite čia.

Iki Vinco Kudirkos „Tautiškai giesmei“ tampant Lietuvos Himnu, buvo ne vienas kūrinys, kuris pretendavo į himno vardą. Štai keletas tokių kūrinių:

  • Spaudos draudimo laikotarpiu labai populiari buvo Antano Baranausko daina Nu, Lietuva, nu, Dauguva. Ši daina skambėjo lyg tautinė giesmė, žadino Tėvynės meilę, skatino neapykantą carizmui, rusifikacijai. Carinė valdžia stengdamasi šią giesmę uždrausti, traktavo kaip priešvalstybinį kūrinį. Todėl buvo kreiptasi į Maironį, kad jis parašytų šiai A. Baranausko dainos melodijai naujus žodžius, prie kurių negalėtų prikibti valdžios cenzūra. Taip atsirado išpopuliarėjęs Maironio eilėraštis Eina garsas (https://www.youtube.com/watch?v=Kl4iNVQq-Hc)
    Žinomo istorinio romano „Algimantas“ autorius Vincas Pietaris siūlė tautine giesme paversti Dovydo psalmę Dievas galybių su mumis!
  • Labai populiari buvo ir Česlovo Sasnausko sukomponuota, Maironio parašyta giesmė Marija, Marija, kurią buvo pamėgęs ir popiežius Jonas Paulius II (https://www.youtube.com/watch?v=lMadaZXxsm8)
  • Į Lietuvos himnus pretendavo raiškios, patriotinę nuotaiką keliančios Maironio eilės – Kur bėga Šešupė… (Česlovo Sasnausko ir Aleksandro Kačanausko muzika – https://www.youtube.com/watch?v=ZSaviqWH_jA).
  • Taip pat labai populiari tapo Jaunimo giesmė – „Užtrauksme naują giesmę, broliai, kurią jaunimas tesupras!“ (Juozo Naujalio muzika – https://www.youtube.com/watch?v=qx1BvkT4vlg).
  • Tautine giesme virto Lietuva brangi (Juozo Naujalio muzika – https://www.youtube.com/watch?v=QpofXByC-FQ). Ši giesmė ypač buvo populiari sovietinės okupacijos metais. Ji buvo tarsi Lietuvos himno pakaitalas. Pirmą kartą legaliai ši giesmė sugiedota vadinamo „chruščioviško atšilimo“ metu Vilniaus universiteto choristų. Ją giedant, reikšdami pagarbą, žmonės visada atsistodavo.
  • Tautine giesme virto ir Jurgio Zauerveino eilėraštis Lietuvninkai mes esam gimę, atspausdintas 1879 metais. Šis eilėraštis šiek tiek pakoreguotas (Stasio Šimkaus muzika) dabar įvardytas kaip Mažosios Lietuvos himnas (https://www.youtube.com/watch?v=neAMqo_K9nU).

Komentarai

komentarai(-ų)