Tautodailininkė Jurgita Treinytė kviečia drauge nupinti Advento vainiką ir parsinešti švenčių laukimą į namus!

Artėja gražiausios metų šventės. Jau galima pamatyti nedrąsiai žėrinčius namų langus, žmones, skubančius su kiek diesniais nešuliais, girdime pradedančią skambėti kalėdinę muziką… Šventinis laukimas, Advento ramybė ir ilgi vakarai su šeima – nuostabus metas, tiesa?  Tas buvimas kartu gali būti labai kūrybiškas, kad ir kuriant Advento vainikus! Apie juos „FM99″ eteryje kalbėjome su tautodailininke, amatininke Jurgita Treinyte, kviečiančia nusipinti Advento vainiką „Žuvinto turguje“ lapkričio 30 bei  gruodžio 1, 4 ir 5 dienomis nuo 15 iki 18 valandos! Kviečiame pasiklausyti!

 

Yra daug aiškinimų, kaip atsirado Advento vainiko tradicija ir kodėl ji per pusantro šimto metų išplito po visą pasaulį. Kai kas mano, kad Advento vainikas – tai senovės pagonių ritualo, kuris buvo švenčiamas gruodžio mėnesį, tęsinys. Gyventojai rinkdavo eglišakių vir­šūnėles ir uždegdavo kaip  pavasario sugrįžimo vilties, šviesos pergalės prieš žie­mos tamsą ženklą. Advento vainiko tradicija šiek tiek pakeitė šių ritualų prasmę: trokšta­mos šviesos, šilumos, gyvybės laukiama ne iš saulės, bet iš Kristaus; pergalė, kurios laukiame, yra Kristaus pergalė prieš tamsybes ir mirtį.

Advento vainikas pirmą kartą buvo uždegtas XIX a. Hamburgo uosta­miestyje. Mieste buvo daug našlaičių vaikų, kurie neturėjo namų, elgetavo ir mie­gojo gatvėse. Jaunas evangelikų bažnyčios pastorius Johannas Heinrichas Wichernas pradėjo iš gatvės rinkti vaikus, suteikė jiems pastogę ir maisto. Jis rūpinosi, kad vaikai įgytų profesiją: vieni tapo batsiuviais, kiti – dailininkais, sodinin­kais, siuvėjais… Jie nustojo elgetauti ir išmoko užsidirbti pragyvenimui.

Per 1838 metų Adventą pastorius, norėdamas, kad jo svečiai sakraliau išgyventų šį laikotarpį, sugalvojo, kad nuo gruodžio pirmos dienos kiekvienas berniukas galėtų uždegti po spalvotą žvakutę. Kadangi kasdien būdavo uždega­ma po vieną žvakę, tai buvo pavadinta „Žvakių šventė“. Vienas pastoriaus draugas padarė medinį ratą, ant kurio sudė­jo žvakes. Tai atsirado didelis šviesos vainikas. Berniukams tai labai patiko, todėl nuo 1851 metų jie patys pradėjo vaini­ką puošti eglės šakomis – gyvybės simboliu.

Daugeliui žmonių Advento vainikas taip pat patiko. Tad Šviesos vainiko idėja paplito šeimose. Tačiau iškilo viena problema: kas gi namuose galėjo patalpinti vainiką su dvidešimt keturiomis žvakėmis? Aštuonioliktojo šimtmečio pabaigoje jau liko tik keturios žvakės, atitinkančios keturis Advento sekmadienius: trys violetinės ir viena rožinė.

Advento vainikus „Žuvinto“ turguje pinsime lapkričio 30 bei gruodžio 1, 4 ir 5 dienomis nuo 15 iki 18 valandos!

Advento vainikas yra apskritimo formos. Apskritimas nuo senų laikų yra amžinumo ir vienybės ženklas, taip pat reiškiantis niekada negęstančią saulę ir jos metinį ciklą. Tokia forma išreiškia Kristaus paslaptį. Kaip ir žiedas, taip ir vainikas yra ištikimybės ženklas, Dievo ištikimybės pažadams ženklas. Dėl šios reikšmės Advento vainikas turi išlaikyti savo apskritimo formą ir netapti kokia nors gėlių su keturiomis žvakėmis kompozicija. Vainikas yra ir karaliavimo bei pergalės ženklas. Jau Senovės Romoje ant žaidynių arba karų nugalėtojų galvų buvo dedami laurų vainikai. Advento vainikas skelbia, kad Kūdikėlis, kurio laukiama, yra karalius, savo šviesa nugalintis tamsą.

Visada žaliuojančios eglės arba pušies šakos, kuriomis vainikas puošia­mas, išreiškia viltį ir nesibaigiantį amžiną gyvenimą. Dėl to vainikas neturė­tų būti molinis ar keraminis… Žalios šakos taip pat primena iškilmingą Jėzaus įžengimą į Jeruzalę, kur jį žmonės sutiko su žaliuojančiomis šakomis rankose kaip Karalių ir Išgany­toją. Dar ir šiandien šv. Ambraziejaus liturgijoje per Adventą yra primena­mas iškilmingas Jėzaus įžengimas į Jeruzalę. Vainikas puošiamas raudonomis arba violetinėmis juostomis: raudona arba rožinė spalva yra Jėzaus, tapusio  žmogumi, meilės simbolis; violetinė -atgailos ir pasiruošimo Jo atėjimui ženklas.

Advento vainikas pirmą kartą buvo uždegtas XIX a. Hamburgo uosta­miestyje.

Komentarai

komentarai(-ų)