„Transparency International“ – trys iš dešimties valstybės ar savivaldybės įmonių vadovų susiję su politinėmis partijomis

Trys iš dešimties valstybės ar savivaldybės įmonių vadovų pernai buvo susiję su politinėmis partijomis, skelbia su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS).

Kiek gi politinės partijos nepraranda noro į šiltas ar nelabai vietas pasiūlyti savo partijų narius? FM99 pasakojo „Transparency International“ iniciatyvų vadovė Ieva Dunčikaitė :

 

Iniciatyvų vadovė Ieva Dunčikaitė – „Transparency International“ nuotr.

„Mes kalbame tikrai gan jautria tema, apie galimas politines įtakas. Su savo pateikta apžvalga norėjome įnešti daugiau to skaidrumo ir aiškumo. Kad suprastume, kas gi yra valstybės įmonių, tokių kaip „Lietuvos paštas“, „Klaipėdos jūsų uostas“ ir savivaldybių įmonių, kaip „Dzūkijos vandenys“ vadovai ir kokios jų sąsajos su politinėmis partijomis. Pamatėme, kad skaičiai per kelerius metus šiek tiek pagerėjo. Dabar turime kas trečią vadovą susijusį su partijomis ir susivienijimais. Prieš du metus tai buvo du iš penkių, tačiau vis dar neramina savivaldybių valdomų įmonių vadovų sąsajos su partijomis. Kurios vis dar išlieka gana aukštos. Tai keturi iš dešimties savivaldybių vadovų vis dar yra susiję su partijomis.“

Trečiadienį paskelbtoje analizėje nurodoma, kad tokių sąsajų turi keturi iš dešimties savivaldybių, vienas iš 10 valstybės valdomų įmonių vadovų.

Kalbant apie vyraujantį mitą, kad į savivaldybių įmonių valdomų vadovų laisvas vietas kandidatas jau būna aiškus – nesvarbu kiek būtų kandidatų, I.Dunčikaitė sako, kad „nesinorėtų sakyti, kad tai, jog vienas ar kitas asmuo, kuris kažkada ėjo į rinkimus, vadovu tapo būtent dėl to.“ Pasak jos atliktas tyrimas parodo, kad pagrindinė problema yra ta, kad mes turime per mažai duomenų apie tuos vadovus. „Tyrimas parodo, kad mes turime labai mažai informacijos. Pvz: savivaldybių valdomos įmonės dažnai neskelbia savo vadovų vardo ir pavardės.“

„Vertinome visas valstybės valdomas įmones. Kadangi žinome, kad vyko pertvarka ir jų skaičius vis dar mažinamas, tai įvertinome 100 stambiausių įmonių. Iš jų dvi susijusios su Alytaus miestu ir rajonu.“ Tai būtent „Dzūkijos vandenų“ vadovas pagal jų tyrimą nėra ėjęs į rinkimus su jokia politine jėga. Na, o „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui“ vadovaujantis Algirdas Reipas turi sąsaja su tuometine Lietuvos Krikščionių demokratų partija. Su kuria kelis kartus ėjo į rinkimus ir bent vieną kartą sėkmingai.“

Pasak TILS, su partijomis susijusių šių įmonių vadovų mažėja: pernai iš viso bent trys iš dešimties jų dalyvavo rinkimuose su kuria nors politine jėga, 2017-aisiais tokių ryšių turėjo keturi iš dešimties vadovų. „Šiuo metu reformomis bandoma išgyvendinti per dažną vadovų kaitą – ypač po rinkimų. Pvz. po savivaldos rinkimų, kurios vyko prieš metus, 25-ios savivaldybių valdomos įmonės jau pakeitė savo vadovus. Kelios jų net po kelis kartus. Tad vis gi ta kaita yra didelė.“

Organizacija atkreipia dėmesį, kad pernai vadovai keitėsi kas trečioje didžiausioje savivaldybės ir kas penktoje valstybės įmonėje. Po pernai vykusių savivaldos rinkimų pasikeitė 25 didžiausių savivaldybių įmonių vadovai, keturiose įmonėse – net po du kartus.

Jei būtų daugiau viešumo, būtų daugiau ir skaidrumo. Pasak TILS vadovo Sergejaus Muravjovo, daugelio šių įmonių silpnosios vietos yra interesų konfliktų stebėsena ir pranešėjų apsauga, o Europos Sąjungos kontekste Lietuva vis prasčiau atrodo pagal informacijos apie viešojo sektoriaus įmonių prieinamumą. Norint didesnio skaidrumo reikia atverti jau turimus duomenis. „Pvz. „Registrų centras“ turi duomenis apie įmonių vadovus, akcininkus.“ I.Dunčikaitė sako, kad „mes atsiliekame nuo ES neatverdami duomenų apie vadinamuosius galutinius naudos gavėjus. Jei „Registrų centras“ atvertų tuos duomenis, tai būtų didelis žingsnis į priekį. Tokius duomenis galėtų atverti ir savivaldybės, savivaldybių, valstybės valdomos įmonės. Reikėtų skelbti ne tik duomenis apie savo įmonės struktūrą, bet būtų galima nusistatyti ir kelis antikorupcinius tikslus. Matuoti jų įgyvendinimą, kad jų interesų konfliktų valdymas neapsiribotų tik eilute korupcijos prevencijos apraše.“

Iki šiol didžiausia vadovų kaita savivaldybių valdomose įmonėse vyko nuo 2015 metų iki 2019 metų: tada 59-iose iš 100 stambiausių savivaldybių įmonių pasikeitė 107 vadovai. Po 2011 metų rinkimų keitėsi 55 vadovai 31-oje įmonėje, po 2007 metų rinkimų – 40 vadovų 38-iose savivaldybių įmonėse. Skelbiama, kad daugiausiai vadovų yra susiję su socialdemokratais, konservatoriais, liberalais, „valstiečiais“ ir „darbiečiais“. Analizė atlikta įvertinus duomenis iš 100 didžiausių šalies savivaldybių ir valstybių įmonių.

Analizėje nurodoma, kad lyginant su 2017-aisiais, šešiskart (nuo 37 iki 6) sumažėjo vadovų, einančių šias pareigas daugiau negu 20 metų.

 

Prisidėkite ir tapkite FM99 patronu! https://www.patreon.com/FM99

 

Komentarai

komentarai(-ų)