Tyrimas: gyventojai smurtą pirmiausia sieja su mušimu, bet prasčiau suvokia kitas jo formas

Gyventojai turi klaidingų nuostatų apie smurto šeimoje aukų situaciją, sako ekspertai, pristatę visuomenės nuomonės apklausą. 2017 metų birželį bendrovei „RAIT“ apklausus per 1 tūkst. šalies gyventojų, pusė respondentų teigė, kad moteris, jei nori, visada gali nutraukti santykius su smurtaujančiu vyru. Iš dalies su šiuo teiginiu sutinka 35 proc apklaustųjų.

„Kas kelia didžiausią susirūpinimą – kad praktiškai devyni iš dešimties žmonių galvoja, jog moterys, patekusios į smurtinę situaciją, gali palikti smurtautoją kada tik panorėjusios. Tai irgi rodo, kad mes galvojame, kad jinai pati tarsi nenori iš tų santykių išeiti. Mes, kaip visuomenė, nesuvokiame, kad būtent ta situacija, tas momentas, kada moteris išdrįsta smurtautoją palikti (…), jos rizika būti labai stipriai sužalotai arba galbūt net nužudytai padidėja kelis kartus“, –  sakė Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.

Kas kelia didžiausią susirūpinimą – kad praktiškai devyni iš dešimties žmonių galvoja, jog moterys, patekusios į smurtinę situaciją, gali palikti smurtautoją kada tik panorėjusios.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta apklausa taip pat atskleidė, kad gyventojai smurtą pirmiausia sieja su mušimu, bet prasčiau suvokia kitas smurto formas. Pavyzdžiui, situaciją, kai vyras draudžia žmonai eiti į darbą, smurtu laiko tik 51 respondentų. Atvejus, kai vyras vis pabrėžia, kokia nevykusi jo žmona, smurtu linkę laikyti 60 proc. gyventojų.

„Bet koks smurtas prasideda visų pirma nuo nepagarbos žmogui“, –  teigė lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė. Smurtą atpažinti ir tinkamai į jį reaguoti kviečiančią kampaniją spaudos konferencijoje pristačiusi kontrolierė aiškino, kad smurtaujama gali būti ir iš pažiūros tobulose šeimose.

Kampanijos metu Lietuvos televizijos ir radijo stotyse bus transliuojamas klipas, raginantis išsilaisvinti iš smurtinių santykių. Ekspertai sako, kad teisėsaugai Lietuvoje šiuo metu veiksmų dažniausiai imantis tik dėl fizinio smurto ar grasinimų tokiu smurtu, visuomenėje svarbu auginti nepakantumą ir kitoms smurto formoms.

„Iš esmės norėdami kovoti su smurtu artimoje aplinkoje ir apsaugoti didelę žmonių dalį, suteikti jiems saugumą, mes labai stipriai turime keisti lyčių stereotipus. Kol mes nepradėsime kaip visuomenė į vyrus ir moteris žiūrėti lygiavertiškai, mes nuolat turėsime smurto incidentų“, – kalbėjo M. Jankauskaitė.

Komentarai

komentarai(-ų)