Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą: Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | Breaker| Anchor|Pocket Casts
Europos Parlamentas paskutinėje plenarinėje sesijoje priėmė išsamias rekomendacijas, kaip vėliausiai iki 2050 m. sukurti anglies dvideginio neutralią, tvarią, netoksišką ir visiškai žiedinę ekonomiką – kartu europarlamentarai pritarė Europos Komisijos žiedinės ekonomikos veiksmų planui. Taikant žiedinę ekonomiką ES BVP iki 2030 m. gali papildomai išaugti 0,5 proc. ir būtų sukurta apie 700 000 naujų darbo vietų.
Eurokomisarą Virginijų Sinkevičių Europos klube kalbiname apie žiedinės ekonomikos planus, žalią Europą ir apie viltis dėl naujos vakcinos.
Pandemija – bendras iššūkis
“Išėjimas iš šios pandemijos įmanomas tik visiems kartu, nes kol virusas turės vilčių gyventi tarp mūsų jis tai ir darys”, – sako V.Sinkevičius, apie tai, kad negalima į skiepus žiūrėti kaip į varžybas, kuri šalis greičiau paskiepys savo gyventojus, nes tai bendras reikalas.
“Tikiuosi, kad jau kovo mėnesį bus patvirtinta ketvirtoji vakcina, kurios pakanka vieno skiepo, kuriai nereikia specialių laikymo sąlygų,” – viliasi eurokomisaras.
Anot jo ši situacija yra iššūkis, kurio niekas negalėjo numatyti ir pasiruošti iš anksto. Tačiau tam reikalingas globalius atsakas ir tokių ateityje bus daugiau, tiek kalbant apie klimato kaitą, tiek ir kitose srityse.
“Kai kurios šalys galvojo, kad paims užsidarys, prisipirks tualetinio popieriaus, prisipirks makaronų, ir čia ta pandemija praeis šonu. Neliko nei vienos nei valstybės, nei šalies narės, kurios nepaliestų pandemija (…) Ir visi esame tam pačiam laukelyje, kur yra griežti ribojimai, nes tik jie sumažina viruso plitimą”. – sako V.Sinkevičius.
Žalia kryptis – viena pagrindinių ekonomikos gaivinimo planuose
Pandemija ir užšaldyta ekonomiką veikia visas sritis, Grean deal – Žaliasis susitarimas, dėl kurio sutarta pernai, atrodytų nėra pagrindinis tikslas, kai visiems labiau rūpi tiesiog paleisti ekonomiką be papildomų problemų. Kita vertus, situacija dėl užterštumo dabar savaime geresnė, oras švaresnis, mažiau išmetalų.
“Šiuo atveju pandemija gal tiesą sakant gal netgi padėjo atkreipti dėmesį į atsigaunanti oro užterštumą,” – sako už aplinką atsakingas eurokomisaras, – “Netgi čia Briuselyje, Paryžiuje, Romoje į tai yra atkreiptas dėmesys ir kai kurios gatvės nebegrįš į buvusias vėžes, jos taps pėsčiųjų gatvėmis, užtikrintas dviračių takų geresnis pravažiavimas. Tai šiuo atveju ši pandemija tapo galimybe grįžti ekonomikoms, bet grįžti į naujas žalias vėžes. Nes žaliasis kursas buvo kritikuojamas daugeliu atvejų, kad tai poreikis finansų. Kad tokiam horizontaliam pokyčiui, liečiančiam visas visuomenės sritis, reikalingi didžiuliai ištekliai ir aišku, kad viešųjų finansų tam nepakaks, bet taip pat ir privačių gali būti nepakankamai, bent jau pradžioje. Tad naujieji pandemijos suvaldymo planai, finansinės injekcijos – vien Europos 750 milijardų yra galimybė pastatyti valstybes nares ant žaliojo kurso bėgių ir skaitmenizacijos”. – tikina eurokomisaras.
Šalys tai privalės padaryti, nes Komisija griežtai vertins atsigavimo planus ir juose numatytas kryptis, kur pagrindinės turėtų būti dvi – žalias kursas ir skaitmenizacija, tačiau ir kitos suplanuotos sritys privalės nedaryti aplinkai žalos.
“Skirtus pinigus reikės investuoti rekordiškai greitai ir dažnu atveju vyriausybės, bijodamos prarasti lėšas, ieško kampų, kuriuos būtų galima nukirsti ir „ištraukti” vieną kitą seną projektą. Europos Komisija stebės, kad nebūtų „greenwashing’o”, – sako komisaras.
Mobilumo paketą sustabdė žaliasis kursas
Mobilumo paketo reikalavimus, kuriuos itin kritikavo Lietuvos vežėjai taip pat sustabdė būtent ekologiniai veiksniai. EK atliko studiją ir sutiko, kad reikalavimai nuolat varinėti vilkikus per pusę Europos kelia grėsmę ambicingam ES žaliajam kursui.
Europos Komisijos studijoje įvardijami su priverstiniu vilkiko grįžimu susiję skaičiai – pavyzdžiui nuo 0,8 iki 4,6 procento didesnė CO2 emisija. Mobilumo paketas bus peržiūrėtas ir tikėtina, keičiamas, sako eurokomisaras.
“Bus siekiama taisyti tas ginčytinas vietas,” – sako V.Sinkevičius. Anot jo, tai tik įrodo žaliojo kurso svarbą visuose politiniuose procesuose.
“Žaliasis kursas yra absoliučiai horizontalus liečiantis absoliučiai visas sritis”, – neabejoja eurokomisaras.
“Žaliasis kursas yra absoliučiai horizontalus liečiantis absoliučiai visas sritis”
Klausykite pokalbį su Europos Komisijos nariu Virginijumi Sinkevičiumi apie žaliuosius planus, mobilumo paketo likimą ir kaip ruoštis pokyčiams.
Atliekų nemažėja
Nepaisant ES ir nacionalinio lygmens pastangų, susidarančių atliekų kiekis nemažėja.
- Vykdant visų rūšių ekonominę veiklą ES per metus susidaro 2,5 mlrd. tonų atliekų, arba 5 tonos vienam gyventojui per metus.
- Kiekvienam piliečiui vidutiniškai tenka beveik pusė tonos komunalinių atliekų.
- Elektros ir elektroninė įranga ir toliau yra vienas sparčiausiai augančių atliekų srautų ES – šiuo metu jis kasmet padidėja 2 proc. ES perdirbama mažiau nei 40 proc. elektroninių atliekų.
- Pakuotėms naudojamų medžiagų kiekis nuolat auga, o 2017 m. Europoje pakuočių atliekų kiekis pasiekė rekordinį lygį – 173 kg vienam gyventojui
- Tekstilės gaminiai yra ketvirtoje vietoje pagal pirminių žaliavų ir vandens naudojimo mastą (po maisto, būsto ir transporto), ir penktoje pagal išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Į naujus tekstilės gaminius perdirbama mažiau nei 1 proc. visų pasaulio tekstilės gaminių.
- Statybų sektoriuje susidaro daugiau kaip 35 proc. visų ES atliekų.
- Europos Sąjungoje prarandama arba iššvaistoma 20 proc. viso pagaminto maisto.
2012–2018 m. su žiedine ekonomika susijusių darbo vietų skaičius ES išaugo 5 proc. ir pasiekė maždaug 4 mln..
Tikimasi, kad iki 2030 m. ES perdirbimo metinė vertė gali pasiekti maždaug 70–100 mlrd. EUR, o su tuo susijęs užimtumas – apie 450 000 ir beveik 600 000 darbo vietų;
Europos Parlamentas priimtoje rezoliuciją dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano primygtinai ragina Komisiją ne vėliau kaip jau šiais, 2021 m. nustatyti suderintus, palyginamus ir suvienodintus žiediškumo rodiklius visoms ES šalims.
Daugiau „Europos klubo” laidų:
http://www.fm99.lt/category/europos-klubas/
Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, o radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.
Prenumeruokite, bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.
Europos klubas dalinai finansuojamas Europos Parlamento
