Vaikai su spec.poreikiais Alytuje: „Krepšelis mokykloje, vaikas namuose“

Atnaujinta: Po FM99 pokalbio su ministerijos atstove, kuri patvirtino, kad kontaktinė pagalba specialiųjų poreikių vaikams privalo būti teikiama ir karantino metu, tėvams kreipusis į Alytaus miesto savivaldybę ledai pajudėjo – pirmadienį į tarybos Švietimo komitetą keliauja klausimas, dėl pagalbos specialiųjų poreikių vaikams.

“Pandeminio Alytaus” multimedijų projekte FM99 kalbame apie įvairias gyvenimo sritis šiuo pandeminiu laikotarpiu. Šiandien pokalbis apie švietimą ir problemas vaikų, kurie turi specialiųjų poreikių.

Applepodcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic BreakerAnchor|Pocket Casts| Anchor|Castbox|Overcast

Pandemijos ir karantino pradžioje buvo daug kalbama apie nuotolinio mokymo galimybes, tačiau akcentas daugiausiai kreiptas į technines priemones – kompiuterius, interneto prieigą, Tačiau kaip jaučiasi vaikai ir kokia pagalba jiems teikiama, ypač vaikai, kurie turi specialiųjų poreikių ir kuriems reikia daugiausiai dėmesio ne tik tėvų, bet ir specialistų, apie tai šiandien laidoje su pokalbis su Klementina Gruzdiene, asociacijos „Lietaus vaikai” Alytaus valdybos pirmininke ir psichologe Mingaile Žemaityte – Meldaike, psichologe.

Dalis vaikų negauna jokios švietimo pagalbos

Apie tai kaip nuotoliniu būdu turi mokytis  vaikai su specialiaisiais poreikiais Klementina Gruzdienė sako, kad nuo daug ko tai priklauso, ir nuo paties vaiko gebėjimų, tačiau dalis vaikų negauna jokios pagalbos.

„Dalis vaikų kurie turi raidos sutrikimus, individualiuosius poreikius, jau pusę metų yra iškritę iš švietimo sistemos, didelė vaikų dalis pusę metų negavo jokios švietimo pagalbos ir paramos.“ – sako K.Gruzdienė

Sudėtinga situacija yra ne tik patiems vaikams, bet ir jų šeimoms, dirbantiems tėvams. Anot K.Gruzdienės, Švietimo ir mokslo rekomendacijos vienodos buvo išsiųstos visiems, tačiau visi jas perskaitė kaip norėjo – vieni, kaip galimybę mokyti ir toliau kontaktiniu būdu, kiti interpretavo kitaip, tad dalis vaikų tapo nematomi arba imituojant, kad jie gauna paslaugas nuotoliniu būdu.

„Jeigu vaikas turi specialiuosius poreikius, greičiausiai jis bus tam tikroj segregacijoj – specialiojoj mokykloj arba specialioj klasėj, tokiu būdu paslaugas gauna, mokymas kontaktiniu būdu vyksta, bet jeigu šeima pasirenka bendrojo ugdymo mokyklą, toks vaikas gali ir negauti jokių švietimo paslaugų. Gali būti bandymai suteikti pavyzdžiui logopedo paslaugas nuotoliniu būdu, bet kokias paslaugas nuotoliniu būdu jis gali gauti iš kineziterapeuto? Tokiu atveju jo švietimo paslauga sumažėja iki 10-20 %.” – apgailestauja K.Gruzdienė.

“Kalbame apie institucinius sprendimus, kada paslauga neteikiama ir šeimos atsiduria tokioje situacijoje, kai šeimos atsiduria tokioj situacijoj, Krepšelis mokykloje, vaikas namuose,” – sako Klementina. “Toks neteisybės jausmas, nes sužinojau, kad šalyje mokyklų, miestų, kur tą sprendžia puikiai.” 

Klementina visai neseniai sužinojo, kad paslauga gali būti teikiama ir kontaktiniu būdu, ir kad tai Lietuvoje vyksta, bet ne Alytuje.

Įtraukusis švietimas – kas ir kada?

Psichologė M. Žemaitytė – Meldaikė sako, kad įmanoma suderinti įtraukųjį švietimą ir užtikrinti kiekvieno vaiko ugdymą. 

„Yra iškeltas tikslas, kad iki 2024  metų visos bendrojo ugdymo mokyklos turi galėti priimti mokinius su specialiaisiais poreikiais, bet žvelgiant į dabartinę mokyklų situaciją atrodo, kad mes dabar nepasiruošę ir net nesiruošiame, toks jausmas, kad laukiame paskutinių metų.” – sako psichologė.

Įtraukusis švietimas siaurąja prasme – ypatingų poreikių turinčių vaikų integracija į bendrojo ugdymo mokyklas ir apskritai visuomenę, tačiau plačiąja prasme, apie kurią Lietuvoje dar labai mažai kalbama, tai įtrauktis kiekvieno visuomenės nario, ugdymo įstaigos nario, užtikrinant saugią aplinką, aiškina psichologė

“Man labiausiai skauda ta vieta, kad mes neruošiam tos kultūros mokykloje, nekonvertuojam smurtinės komunikacijos į nesmurtinę, neįtraukiam vaikų,” – apgailestauja M. Žemaitytė – Meldaikė.

Labai skirtingi pavyzdžiai šalyse, tarkim Lietuvoje šunys pagalbininkai yra stebuklas, kai tuo tarpu kitose valstybėse tai skiriama pagalba.

Psichoemocinis klimatas mokyklose kelia nerimą

Lietuva yra antroje vietoje Europos Sąjungoje, pagal švietimo gaires ir sąlygas aukšto lygio švietimui, bet patyčių ir savižudybių reitinguose Lietuva rikiuojasi viena iš paskutinių. M. Žemaitytė – Meldaitė mano, kad pagal tai galima spręsti, kad gera mokykla yra ne dėl rezultatų o dėl sukuriamos saugios ir malonios psichoemocinės aplinkos. 

Blogą psichoemocinę aplinką sukuria bijojimas klysti ar kažko nežinoti. M. Žemaitytė – Meldaitė mano, kad pradedant spręsti šią problemą visų pirma reikia keisti požiūrį:

‚‚Galbūt, jeigu kažkaip vieni kitus pastiprintume ir pradėtume garsiau apie tai šnekėti, apie požiūrį, koks yra mūsų požiūris ir ko mes bijom situacija keistųsi.”

Anot K.Gruzdienės, vaikų su specialiais poreikiais tėvai turi daug pagrindo bijoti leisti vaikus į mokyklą, nes norint ir toliau tęsti karjerą, vienintelis pasirinkimas Alytuje yra vesti vaiką į specialiųjų poreikių mokyklą. Tai gali sudaryti finansines problemas ir trukdyti vaikui integruotis į visuomenę. O paprastos mokyklos neturi pakankamai pajėgumų pilnai pasirūpinti vaiku, turinčiu specialiųjų poreikių. K.Gruzdienė mano, kad viena iš problemų yra formalumai ir mokyklų vidaus kultūra.

‚‚Mokyklas, kurias mačiau kaip sektinus pavyzdžius, jose viskas tas pat, kas yra ir kitur, bet vidinė kultūra ir iškelti tikslai skiriasi, žiūrima ne taip formaliai, o žiūrima į tikslo pasiekimą”, – kalbėjo asociacijos ‚‚Lietaus vaikai” atstovė. 

Gerieji ir sektini pavyzdžiai Lietuvoje, kuriuos mini K.Gruzdienė, tai Klaipėdos rajono Dovilų mokykla. Ši mokykla, anot K.Gruzdienės, yra veikiančios ir geros įtraukties pavyzdys visai Lietuvai, ši mokykla yra nespecializuota, bet joje stengiamasi padėti visiems mokiniams kaip tik įmanoma, be jokių formalumų.

‚‚Vaikams suteikiama reikiamos paslaugos, žiūrima visiškai neformaliai, jeigu vaikui reikia išmokti susitepti sumuštinį, to ir mokys”, – apie Dovilų mokyklą kalbėjo K.Gruzdienė.

Bet norint pradėti sėkmingai taikyti integraciją, pirma reikia žinoti kas yra integracija. M. Žemaitytė – Meldaikė sako, kad integracija nereiškia iš žmogaus su raidos sutrikimu tikėtis, kad jis prisitaikys prie visuomenės ir elgsis taip, kaip elgiasi visi. Integracija yra žmonių priėmimas tokių, kokie jie yra ir saugumo jiems suteikimas. 

Daugiau apie vaikų su specialiais poreikiais situaciją Alytuje ir integraciją klausykite FM99 pokalbyje su psichologe Mingaile Žemaityte – Meldaike ir ‚‚Lietaus vaikai” asociacijos Alytaus sk. pirmininke Klementina Gruzdiene.

Daugiau „Pandeminio Alytaus“ istorijų ieškokite čia:

Komentarai

komentarai(-ų)