Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox 1941-aisiais birželio 14-osios naktį NKVD (liet. Vidaus reikalų liaudies komisariatas) pradėjo masinius lietuvių areštus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos šiaurę, Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta 30 tūkstančių Lietuvos piliečių.
Užtenka dviejų sakinių, kad suprastume, kokia žiauri lemtis pasiglemžė tūkstančių lietuvių jaunystę, jėgas ir gyvybes.
Tačiau šįkart panarpliokime tremtį kitokiu žvilgsniu, ne skausmo ir baimės pilnomis tremtinių , o Sibire gimusių vaikų – tremties vaikų, akimis.
FM99 Studijoje pokalbių laidoje „Papasakok man“ su Vija, dviejų tremties vaikų pasakojimas apie vaikystę Sovietų sąjungos šiaurėje. Pašnekovai: gydytoja neurologė Nelė Tocionytė ir radijo stoties FM99 direktorius Liudas Ramanauskas.
Taip, taip, šie žmonės, gimę šeštajame dešimtmetyje, tremtyje patyrė tai, ko mes ir nesapnavę. Tačiau, ar pašnekovų vaikystė buvo nudažyta vien liūdesio spalvomis, o gal joje gausu ir vaikiško džiugesio prisipildžiusių akimirkų? Tai išgirsite išklausę laidos įrašą.
Tiek Nelės, tiek Liudo tėvai ištremti labai jauno amžiaus. Dar nesulaukę pilnametystės, NKVD suklastotomis gimimo datomis pasendinti ir išvežti.
Tremtinių vaikų atmintyje šmėžuojantis Sovietų Sąjungos baudžiamojo kodekso 58 straipsnis pasako daug – jie laikyti liaudies priešais. Tačiau tuomet, kaip ir dabar – sunku suprasti, kas tai yra.
Keli mėnesiai gyvuliniuose vagonuose, barakai, lageris, sunkiai pakeliami darbai ir badas.
„Man iš vaikystės įsiminęs Tėvo pasakymas: lageriuose žiurkių nebuvo, todėl kad jos buvo suvalgomos“, – tėvo fraze pasidalijo Liudas. Šokiruoja, trikdo, tačiau, tai tiesa, kurią teko išgyventi.
Tai ką tremtyje patyrė pašnekovų tėvai, drąsiai galime pavadinti košmaru, tačiau, kaip jautėsi Nelė ir Liudas savo gimtame krašte – jau kita temos dalis, kurią ir aptarėme laidoje.
Koks jausmas, kai žiemą strimagalviais leki žaisti į lauką, spaudžiant 50 C laipsnių šalčiui, o vieninteliai tavo draugai yra laikų veislės šunys? Ar smagu buvo mergaitei su tėčiu drauge medžioti? Kodėl Liudo atmintyje skamba buriatų (šiaurės Azijos tauta) senutės niūniuojama melodija? Atsakymus išgirsite „Papasakok man“ laidos įraše.
Kaip nebūtų keista, tačiau kai kurių tremtinių grįžimas atgal į išsvajotą tėvynę – Lietuvą, nebuvo džiugus. Koks jausmas būti svetimu savo Tėvynėje?
Viską malanti mėsmalė – tuometinė sistema pasiglemžė jaunų žmonių svajones, galimybes, sugniuždė siekius. Ar įmanoma pamiršti skriaudą, atleisti? Abejoju.
Tai kas tas tremties vaikas? Erelis pašautu sparnu, apie kurį taip ir neįstengė baigti pasakojimo Liudas. Kodėl nepajėgė pabaigti istorijos? Nes vis dar skauda.
